Michelle Obama nenorėjo gyventi Baltuosiuose rūmuose tarsi akvariume, bet jos vyrui tapus JAV prezidentu pasirinkimo nebuvo. Kaip ji prisitaikė prie naujo vaidmens ir viešumos, viena žurnalistė aprašė knygoje „Obamos”, kuri Amerikoje sukėlė skandalą.
Iš pradžių ji planavo su vaikais gyventi atskirai nuo vyro – Čikagoje.
Ji nesutarė su buvusiu prezidento administracijos vadovu Rahmu Emanueliu.
Ji ragino savo vyrą nesileisti į kompromisus su respublikonais dėl sveikatos apsaugos reformos.
Baltųjų rūmų vakarinis sparnas bijo prezidentienės. Ji kaip vilkė saugo savo dukterų privatumą.
Visi šie pasakojimai – lyg ir girdėti, bet dabar sudėti į naują knygą – vėl sprogo tarsi atkasta sena bomba.
Pratrūko net prezidento žmona
Atrodytų, o kas čia skandalinga? Juk kiekvieno JAV prezidento kadencijos metu pasirodo knygų apie jo šeimos gyvenimą, kurios nebuvo suderintos su pačiais herojais.
Temos visada panašios: gyvenimas Baltuosiuose rūmuose varžo, patarėjai pykstasi, o pirmoji ponia iš tiesų yra tarsi klastingoji Williamo Shakespeare’o herojė Ledi Makbet.
Bet laikraščio „The New York Times” žurnalistės Jodi Kantor parašyta knyga „Obamos” sulaukė tiek dėmesio, kad net pati M.Obama interviu vienai televizijai pareiškė nepasitenkinimą dėl to, kaip ji pavaizduota knygoje. Nors prisipažino, kad pačios knygos net neskaitė. Ar perskaičiusi manytų taip pat?
Informacija – ne iš pirmų lūpų
J.Kantor nėra kvaila. Knygos pradžioje ji prisistatė kaip išskirtinė Obamų šeimos ekspertė ir jau pirmojoje pastraipoje priminė visiems dieną, kai pirmoji JAV pora davė jai atvirą interviu apie „pačius asmeniškiausius reikalus oficialiausioje aplinkoje”.
Tačiau problema ta, kad šis 40 minučių interviu vyko 2009-aisiais, kai J.Kantor rengė rašinį žurnalui „The New York Times Magazine”.
Po to ji sulaukė milijoninio pasiūlymo parašyti knygą apie Obamų gyvenimą Baltuosiuose rūmuose, bet patys Obamos daugiau nebesutiko atsiverti.
Žurnalistei informaciją teko rinkti tik iš jų aplinkos žmonių.
„Ėmiau interviu iš 33 Baltųjų rūmų darbuotojų. Iš daugelio – ne vieną kartą.
Neiškeisčiau to į trumpą interviu su prezidentu, nes nesu įsitikinusi, ar jis gali diskutuoti klausimais, kuriuos kėliau knygoje”, – viename iš daugybės interviu kilus skandalui sakė J.Kantor, kone kasdien gynusi savo knygą JAV televizijose. Ir kas jai liko, kai pati M.Obama liko nepatenkinta savo įvaizdžiu.
„Susidaro nuomonė, kad aš tik dalyvauju susitikimuose, kalbu ir konfliktuoju.
Turbūt visiems įdomu įsivaizduoti tokią konfliktinę situaciją ir man primesti kažkokios piktos juodaodės įvaizdį.
Tai vyksta nuo tada, kai Barackas paskelbė apie kandidatavimą į JAV prezidentus”, – M.Obama sakė interviu CBS televizijos laidai „This Morning”.
Ką į tai atsakė J.Kantor? Ji atrodė nustebusi.
„Knyga tikrai jos neaprašė kaip piktos juodaodės. Ji parodyta kaip stipri moteris. Manau, kad ji per daug jautriai reaguoja į tai, kaip kiti vertina knygą, dažnai iškreipdami tai, kas iš tiesų ten rašoma”, – teisinosi žurnalistė.
Reikėjo paieškoti perliukų
Tiesą sakant, Obamų santuoka atrodo gana nuobodi. Penkis vakarus per savaitę jie vakarieniauja su vaikais namuose.
Vašingtone jie nesusirado jokių artimų draugų ir į svečius kviečiasi tik senus gerus draugus iš gyvenimo Čikagoje laikų. Jie nepuotauja ir neoficialiuose vakarėliuose nesilanko.
Tiesa, kelis kartus Obamos šį tą mėgino nuveikti savo malonumui – 2009-ųjų pavasarį prezidentas pakvietė žmoną į pasimatymą Niujorke, kur jie nuskrido pavakarieniauti ir apsilankyti teatre.
Prieš metus M.Obama su dukterimis nutarė pakeliauti po Ispaniją.
Bet abu kartus pirmoji šalies šeima buvo taip sudirbta kritikų ir politinių oponentų dėl išlaidavimo, kad dabar Obamos daugiausia laisvo laiko leidžia namuose.
Taigi J.Kantor teko gerokai paprakaituoti, kad atrastų kokių nors netikėtų ar negirdėtų prezidento šeimos kasdienybės perliukų.
Ji jų atrado, ir ne vieną. Tačiau problema ta, kad J.Kantor daugeliu atvejų pasitelkė visažinės toną ir viską aprašė taip, tarsi žinotų, ką vienoje ar kitoje situacijoje jautė ir manė prezidento šeima.
Sugebėjo net skaityti mintis?
Pavyzdžiui, J.Kantor aprašė mišias, kurios buvo aukojamos žuvusiesiems per susišaudymą Tusone, kurio metu šeši žmonės žuvo, o kongresmenė Gabrielle Giffords liko gyva, nors kulka pataikė jai į galvą.
Šiame renginyje B.Obama pasakė emocingą kalbą. Jis buvo ką tik aplankęs ligoninėje G.Giffords ir matė, kaip ji pirmą kartą pramerkė akis.
„Ji atsimerkė”, – vis kartojo prezidentas.
„Pasikartojimai jo kalbai suteikė bažnytinio skambesio. Jis citavo Jobo knygą ir parodė tiems, kurie abejojo jo krikščionišku tikėjimu, kaip išmano Šventąjį Raštą. „Aš jums sakiau! – kalbėjo jo akys. – Minėsiu Jėzų kaip norėsiu, šunsnukiai jūs.”
J.Kantor toliau kūrė vidinį Obamų dialogą, tarsi sugebėtų skaityti jų mintis.
„Michelle veido išraiška rodė didelį pasitenkinimą. Jis pasakė tokią kalbą, kokias moka sakyti.
Jos veido išraiška bylojo: esi toks prezidentas, kokiu norėčiau, kad tu būtum”, – rašė autorė.
Problema – nueiti į mokyklą
Tokių scenų iš Baltųjų rūmų gyvenimo knygoje apstu. J.Kantor pasakojo, kaip sunkiai M.Obamai sekėsi prisitaikyti prie naujųjų JAV pirmosios ponios pareigų ir viešumos.
Dėl dukterų Sashos ir Malios ji net svarstė kuriam laikui pasilikti gyventi Čikagoje, kad jos galėtų baigti mokslo metus.
Bet teko kraustytis į Vašingtoną ir bandyti kurti kiek įmanoma normalesnį gyvenimą mergaitėms Baltuosiuose rūmuose.
M.Obamai buvo sunku, nes pati nebegalėjo nuvežti vaikų į mokyklą. Sudėtinga tapo net ateiti pažiūrėti, kaip jos žaidžia futbolą, nes iš paskos sekė visa prezidentinė palyda, o tai trikdė mergaites.
Aišku, keitėsi ir santykiai su vyru. Ji buvo įpratusi būti B.Obamos partnerė visais klausimais – juk jie susipažino darbe, vienoje teisininkų kontoroje.
Tuomet M.Obama jau buvo užkopusi karjeros laiptais aukščiau už būsimąjį JAV prezidentą.
O dabar jo darbotvarkė buvo suskirstyta penkių minučių tikslumu, ir jų pokalbiams ir ramiam poilsiui laiko liko nedaug.
Išskirtinis dėmesys rūbams
Jei tikėtume knyga, M.Obamai apskritai iš pradžių nepatiko visos jai, kaip prezidento žmonai, priklausančios ceremonijos.
Pavyzdžiui, kasmečiai pietūs su JAV Kongreso narių žmonomis. M.Obama sutiko juose dalyvauti tiktai su sąlyga, kad kongresmenų žmonos prisijungs prie jos ir padės savanoriauti viename Vašingtono maisto banke vargšams.
Tačiau bet kokie geri pirmosios ponios ketinimai sukeldavo piktų apkalbų. Tarkime, spaudai nerūpėjo labdara, o tiktai skaičiuoti pinigus. Kaip drįso M.Obama krauti maisto produktus avėdama sportinius batelius už 515 dolerių (1400 litų)?
Apie prezidentienės aprangą kalbų Amerikoje netrūksta. Jei tikėtume knyga, drabužiai jai – tarsi kompensacija už visus nepatogumus, kuriuos ji patiria eidama į viešumą.
„Jei jau turiu kur nors eiti, tai bent gausiu naują sunkelę”, – savo kaimynams esą yra sakiusi M.Obama.
Jai labai norėjosi sugriauti neigiamus apie juodaodes susidarytus stereotipus – rengtis elegantiškai ir spinduliuoti pasitikėjimu savimi.
Tačiau kritikai pavertė M.Obamą mados verge ekonomikos nuosmukio metu.
Keiksmai Baltuosiuose rūmuose
Jos naujasis įvaizdis ne visada patiko kai kuriems Baltųjų rūmų darbuotojams, todėl čia esą netrūko įtampos.
J.Kantor aprašė vieną emocijų sprogimą 2010-ųjų rugpjūtį, kai buvęs prezidento atstovas spaudai Robertas Gibbsas neva pažėrė keiksmažodžių artimai Obamų draugei ir patarėjai Valerie Jarrett.
„Pirmoji ponia negalėtų patikėti, kad jūs taip kalbate”, – ramiu tonu atsakė V.Jarrett, o R.Gibbsas neva atsakė dar vienu keiksmu, tik dabar jį jau skyrė pirmajai poniai.
Norėjo izoliuoti prezidentienę?
Apie įtemptus santykius su Baltųjų rūmų darbuotojais pasakojimų (o gal pasakų?) knygoje yra ir daugiau.
Vienas labiausiai nuskambėjusių yra apie tai, kaip M.Obama neva nesutarė su R.Emanueliu.
Šis čikagietis esą atsisakė leisti rytiniuose prezidento komandos susirinkimuose dalyvauti M.Obamos komandos vadovei Jackie Norris.
Be to, ilgą laiką prezidentienei nebuvo paskirtas kalbų rašytojas, ir M.Obama jautėsi atkirsta nuo visų reikalų.
„Michelle ir R.Emanuelis nerado bendros kalbos. Jų santykiai buvo tolimi ir keisti nuo pat pradžios.
Ji skeptiškai vertino jo paskyrimą komandos vadovu, o po to jis atsakė tuo pačiu.
Apskritai R.Emanuelis negarsėjo gerais santykiais su pirmosiomis poniomis – prisiminkime konfliktus su H.Clinton dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Tuomet nesutarimai tapo tokie rimti, kad H.Clinton bandė daryti spaudimą, kad jis būtų atleistas iš jos vyro administracijos”, – rašė J.Kantor.
Pyko ant komandos narių
Nors M.Obama paneigė konfliktavusi su R.Emanueliu, knygoje pasakojama, kaip prieš 2010-ųjų vadinamuosius vidurio kadencijos Kongreso rinkimus M.Obama esą susikirto su juo dėl prezidento kalbos apie imigracijos reformą.
R.Emanuelis teigė, kad tos kalbos nereikia.
Tuo tarpu pirmoji ponia jautė, kad kalbėti apie emigrantus labai svarbu. Ji kaip tik lankėsi Merilando pradinėje mokykloje ir susidūrė su antroku, kurio motina – nelegalė.
Prezidentas pats parašė dalį kalbos, bet ji nebuvo sėkminga.
„Obama tūžo, kad jo komanda neparodė didesnės paramos, – rašoma knygoje. – Pirmoji ponia taip pat pyko. Jai tai buvo dar vienas įrodymas, kad jos vyro patarėjai prastai jam tarnauja.”
Kai kam pasirodė, kad visi šie pasakojimai juodina M.Obamą.
Neva nederėtų kištis į vyro reikalus, net jei turi puikiausią išsilavinimą, o tavo darbo dalis – remti prezidentą.
Visuomenė įspraudžia į rėmus
Ar iš tiesų pirmoji ponia vis dar turi atitikti XIX amžiaus apibrėžimą: nuolankus, pagarbus, nesiginčijamas priedas prie savo vyro?
Kuo labiau išsilavinusi JAV prezidento žmona, tuo daugiau jai kliūva nuo kritikų.
Kai į Baltuosius rūmus įsikėlė Clintonai, Hillary buvo pristatyta kaip „naujoji politinė žmona, kuri turi karjerą ir savo nuomonę”.
Mat kai jos vyras Billas Clintonas pradėjo politiko karjerą, teisininkė net nesivadino jo pavarde ir pasiliko savąją – Rodham.
Tačiau pasibaigus gyvenimui Baltuosiuose rūmuose net ši moteris jau vadinosi Clinton ir laimėjo namų šeimininkių žurnalo „Family Circle” šokoladinių sausainių receptų konkursą.
„Koks esu žmogus, visuomenei mažiau svarbu nei tai, kokią jie įsivaizduoja pirmąją ponią”, – apie moters vaidmenį Baltuosiuose rūmuose yra sakiusi H.Clinton.
Išleis savo memuarus?
Dabartinė pirmoji ponia viešumoje nedaro klaidos daug kalbėti apie save ir savo ambicijas, nors M.Obama yra baigusi prestižinius Prinstono ir Harvardo universitetus.
Ji jau dirbo rimtoje advokatų kontoroje, kai čia atėjo B.Obama. Jai buvo priskirta mokyti naujoką ir jam padėti.
Bet savo karjerą ji turėjo pristabdyti.
Kaip savo knygoje „Vilties drąsa” pripažino B.Obama, jo politinė karjera nebūtų buvusi įmanoma, jei Michelle nebūtų pasiaukojusi dėl šeimos.
Bet tai nereiškė, kad ji nebeturi savo nuomonės ir nustojo su vyru kalbėtis apie jo darbą.
„Labai rūpinuosi savo vyru ir esu didžiausia jo sąjungininkė.
Taip pat esu viena artimiausių jo draugų.
Nors jį supa daugybė tikrai išmintingų žmonių, tai nereiškia, kad mes nediskutuojame ir nesikalbame.
Tai nereiškia, kad mano vyras nežino, ką aš manau”, – neslėpė M.Obama, kalbėdama CBS televizijoje.
Ateis laikas, kai ji pati sės ir išleis savo memuarus.
Galbūt todėl ji nenorėjo išduoti visų istorijų iš anksto ir atsisakė bendradarbiauti su knygą „Obamos” rašiusia „The New York Times” žurnaliste J.Kantor.
Bet kol tai įvyks, pasaulis skaitys apie tokį pirmosios šeimos gyvenimą, kokį jį mato kiti.
Kelios knygoje „Obamos” papasakotos įdomybės
Kai kurie seni Obamų draugai iš Čikagos iš pradžių nežinojo, kaip kreiptis į bičiulį šiam tapus JAV prezidentu. Artimas B.Clintono draugas Vernonas Jordanas jiems patarė vartoti kreipinį „pone prezidente”. „Turite išreikšti pagarbą šioms pareigoms”, – aiškino V.Jordanas.
Obamos tikėjosi, kad dažnai galės aplankyti savo namus ir draugus Čikagoje, bet labai greitai suprato, jog tai – logistinis košmaras. „Kad jie išvyktų savaitgaliui į Čikagą, darbuotojai turi ruoštis ištisas savaites, nuvykus reikia kitos komandos žmonių, faktiškai blokuoti visą rajoną ir išleisti nemažai asmeninių ir valstybės lėšų”, – rašė J.Kantor.
Baltuosiuose rūmuose ilgai buvo svarstoma, ar M.Obama turėtų nusifotografuoti mados žurnalo „Vogue” viršeliui. Pasak J.Kantor, baltaodžiai prezidentienės patarėjai nerimavo, kad tai tiesiog mados leidinys, bet juodaodėms atrodė, jog pasirodymas viršelyje reikštų daugiau, nes ant jo patenka labai nedaug nebaltųjų moterų. M.Obama savo komandai pasakė, kad nori įkvėpti jaunas juodaodes moteris.
Obamų dukterims Maliai ir Sashai leidžiama žiūrėti televizorių ir naršyti internete tik savaitgaliais. Tėvai joms neleidžia turėti mobiliųjų telefonų.
M.Obama nemėgsta, kai ją bandoma priskirti prie Lauros Bush ar Hillary Clinton tipo pirmųjų ponių. „Jai neatrodo, kad ji būtų panaši į nors vieną iš jų”, – teigiama knygoje.