Žvilgsnis į krūtis. Patrauklumo evoliucija, arba kodėl dydis kartais svarbus (I dalis)

Arnoldas Lukošius
Kai perpildyti tauriausių jausmų sakome eilėraštį mamai, nė nesusimąstome, kad iš esmės šis eilėraštis skirtas krūtims. Juk lotyniškai krūtis ir yra mamma! (Tiesa, taip pat vadinamas ir tešmuo, bet nesismulkinkime.) Faktas – kai vyras susipažįsta su moterimi, jis ilgiausiai apžiūrinėja jos krūtinę. Negana to, tyrimai atskleidė, kad vien pagal krūtų dydį dažnas sprendžia apie moters intelektą ir nustato, kiek ji įdomi pašnekovė! Taigi, pakalbėkime apie tai, kas taip jaudina vyrus ir dėl ko taip jaudinasi moterys?
Tyrimai atskleidė, kad vien pagal krūtų dydį dažnas sprendžia apie moters intelektą ir nustato, kiek ji įdomi pašnekovė.
Daugiau nuotraukų (1)
1 dalis. Natūralumo žavesys ir gėda
Žvelgiant į 25 tūkstančių metų senumo Vilendorfo Veneros skulptūrėlę (ji buvo atrasta Austrijoje 1908 m.), akivaizdu, kad akmens amžiaus vyrų erotinėse fantazijose geros moters ir jos krūtų turėjo būti daug. O štai senovės graikai labiau mėgo sportiškas damas stangriomis mažomis krūtimis. Senovės kinės ir japonės bręsdamos verždavosi krūtis, kad jos būtų kuo mažesnės – didelės buvo laikomos žemos kilmės požymiu. O afrikietės tokio mūsų vyrų potraukio „pieno fabrikams“ tiesiog nesupranta.
„Kai žindančioms vaikus Malio moterims papasakojau, kad mūsų vyrai lytiškai susijaudina išvydę nuogas krūtis, jos pradžioje pakraupo, o po to ėmė kvatoti. Pro juoko ašaras vos išspaudė: „Nori pasakyti, kad jūsų vyrai kaip maži kūdikėliai nori čiulpti pienelį?“ – pasakojo antropologijos profesorė Katherine Dettwyler.
Kuo krūtų didinimas skiriasi nuo kaklo ilginimo žiedais, pėdos mažinimo deformuojant kaulus, galvos plokštinimo, milžiniškų lėkščių lūpose ir ausyse? Niekuo, išskyrus mūsų įsitikinimą, kad tai nenormalu, o tai – norma! Taigi, „Olialia pupytės“, sveikos priimtos į save žalojančių primityvių genčių atstovių gretas!
Priešistorė ir legendos
Nors mokslininkai tvirtina, kad akmens amžiaus moterys, gyvenusios su klajojančiais medžiokliais, privalėjo būti sportiškos ir lieknos, pasiekę mus tų laikų erotinio meno dirbiniai rodo, jog vyrų vaizduotę labiau jaudino begemoto figūra ir kolosaliomis formomis galinčios pasigirti gentainės. Deja, pasikalbėti su tų laikų atstovais nepavyko, tad lieka tik spėlioti, ar vyrai visuomet nori tik to, ko neturi, ar tokia figūra girdavosi itin galingų valdovų žmonos (joms lakstyti nereikia, o riebiausią mamuto straublį gaus), ar tiesiog miegoti ant kailio buvo kieta ir sapnuose vyrai regėdavo štai tokį gyvą ir labai minkštą čiužinį.
Kretoje prieš 5000– 3500 metų klestėjusi Mino civilizacija labai gerbė moteris ir krūtis, kurios simbolizavo turtą, valdžią ir šventumą. Ten buvo išrastas netgi pirmasis korsetas – jis buvo veržiamas po krūtine, kad dar labiau paryškintų krūtis.
Antikos graikai kur kas labiau žavėjosi raumeningais vyrais, tad moteris buvo linkę užrakinti namuose. Visuomenės gyvenime dalyvavusios aukštuomenės atstovės krūtis aprišdavo specialiu audiniu. Taip atsirado pirmosios liemenėlės, tik jos ne paryškindavo, o verždavo krūtis. Užtat kandžioti šį organą mėgo ir senovės graikai, ir indai, ir Amerikos indėnai. Na, bent jau taip atrodo susipažinus su jų legendomis. Štai kad ir Heraklis – juk galiūnas savo jėgą įgavo kūdikystėje įkandęs į krūtį Herai. Kitai graikų deivei, Efeso Artemidei, dar labiau nepasisekė – simbolizuodama vaisingumą, ji lyg kokia kiaulaitė turėjo beveik 20 krūtų... Labai funkcionalu, bet itin neseksualu...
Nuo švento pieno iki revoliucijos
Ankstyvaisiais viduramžiais madingiausia moteris buvo su mažytėmis, toli viena nuo kitos esančiomis krūtimis ir didžiuliu minkštu pilvu. Moters seksualumo simboliu jis esą tapo garbinant švenčiausiąją mergelę Mariją (juk jos apvaliame pilve užgimė Jėzus). Nors įtikimesnis yra paaiškinimas, kad dėl prastos mitybos ir sporto stokos moterų pilvai tiesiog buvo išpūsti. O štai krūtų produktą pieną krikščionys garbino. Stebuklingos mergelės Marijos pieno galios buvo šlovinamos eilėse, dainose ir romanuose. Sakoma, kad ji pasirodė besimeldžiančiam šventajam Bernardui ir pasiūlė jam atsigerti iš krūties. Flakonėlį „tikro“ švč. Marijos pieno turėjo kiekviena save gerbianti bažnytėlė, juo prekiavo šventųjų relikvijų pardavėjai. Kažkas net paskaičiavo, kad jei visas tas pienas tikrai yra vienos moters, ji pieningumu turėjo lenkti geriausią karvę...
Prasidėjus Renesansui krūtys vėl išpopuliarėjo. Rubbenso tapytos moterys įgijo putlių iškilumų tokiose vietose, kur juos aptikusi dabartinė gražuolė pultų į gilią depresiją. XVII a. korsetai, ligi tol spaudę krūtis, ėmė jas ryškinti, o damų iškirptės tiek pagilėjo, kad vos dengė spenelius. Po prancūzų revoliucijos atėjo romantizmo era – moterys atsisakė perukų ir korsetų, vyriausybė rėmė tik tas, kurios žindė savo kūdikius pačios. Krūtys tiek išpopuliarėjo, kad kai kurios moterys nelabai jas ir dengė. Tiesa, po kelių dešimtmečių korsetai vėl grįžo į madą. 1893 m. Marie Tucker sukūrė pirmą šiuolaikinę liemenėlę, kuri itin paplito tik XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Karai, krūtys ir kinas
Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje buvo madinga plokščia krūtinė. Prancūzų priešai vokiečiai į tai atsakė propaguodami dideles krūtis. Vokiečių liemenėlių gamintojai reklamose teigė, kad mažos krūtys tinka tik išdavikėms, ir ragino patriotes naudotis tautiniais, vizualiai krūtis didinančiais gaminiais. Vokiečiai karą pralaimėjo, pralaimėjo ir didelių krūtų mėgėjai. Po karo išpopuliarėjo požiūris, kad moterys gali užsiimti viskuo, kuo užsiima vyrai, plokščios krūtys bei berniukiškos šukuosenos užkariavo JAV, o pagrindiniu seksualumo simboliu tapo gražios kojos... Viską vėl apvertė Antrasis pasaulinis karas. Po patirto siaubo žmonės ieškojo šilumos ir saugumo, moterys primiršo feminizmą ir vėl mėgino patikti vyrams, o į madą grįžo klasikinė gitaros formos figūra. Kino filmuose didžiakrūtės žvaigždės – Marilyn Monroe, Sophia Loren, Brigitte Bardot – formavo seksualios merginos stereotipą ir dažniausiai vaidindavo žemesnės klasės kvailutes, kurios „kabina“ turtuolius. Ir atvirkščiai, mažakrūtė Audrey Hepburn buvo intelektuali, nepriklausoma aukštuomenės dama. Spėkite, ar stereotipas „kuo didesnės krūtys, tuo mažesnės smegenys“ jau išnyko?.. O anekdotai apie blondines?
Iš esmės nuo to laiko didelės krūtys užvaldė vyrų vaizduotę. Vienintelė bėda – nieko nebežavi tradiciškai prie jų derantis didelis pilvas ir trigubas pagurklis. O suderinti nesuderinamus dalykus be apgaulės neįmanoma...
Keli faktai
* Vidutinė konkurso „Mis Amerika“ dalyvių krūtinės apimtis 1920 metais buvo 82 cm, 1940 m. – 89 cm, o 1960 m. – 92 cm. Anglų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad pastaruosius 20 metų visų pasaulio moterų krūtys sparčiai didėja, o daugelio dukterų krūtinė yra didesnė negu motinos.
* Liemenėlių gamintoja kompanija „Triumph“ nustatė, kad didžiausiomis krūtimis Europoje gali pasigirti anglės – daugiau nei pusė jų nešioja D dydžio liemenėlę. Mažiausios krūtys – italių. 68 proc. jų tinka B dydžio liemenėlė.
* Nors implantais pasididinusios krūtis moterys bent triskart dažniau žudosi, krūtų didinimas išlieka populiariausia plastinė operacija pasaulyje. Tiesa, pats silikonas savižudybių neskatina, tiesiog operuotis dažniau ryžtasi moterys, turinčios psichologinių problemų.
* 2008 m. Vietnamo vyriausybė rengėsi uždrausti moterims, kurių krūtinės apimtis mažesnė negu 71 cm, vairuoti motorolerį. Sveikatos apsaugos ministras dievagojosi, jog taip siekė, kad prie vairo sėstų tik sveiki žmonės, tačiau projekto kritikai juokėsi, esą jis nori priversti smulkutes vietnamietes didintis krūtis. Žodžiu, projektas buvo atmestas.
* 2003 m. Čikagos universitete (JAV) su 1200 moterų atlikus intelekto testą, buvo nustatyta, kad turinčios dideles ir labai dideles krūtis moterys vidutiniškai 10 proc. protingesnės negu turinčios itin mažas krūtis. Štai jums ir stereotipai. Tiesa, eksperimentą atlikusios daktarės Yvonne Rossdale krūtys tik A dydžio, tad yra vilčių, kad ji kažką supainiojo... Nors jei supainiojo, ji, protingesnė, supainioti neturėjo?.. Tfu, painiava.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.