«Ačiū, daktarėli
Viktorijos laikų Londonas. Prie namo durų, virš kurių kukli iškaba: „Hansas Gruberis – gydytojas manipuliatorius”, sustoja karieta. Iš jos lėtai išlipa liauna, kokių trisdešimties metų moteris liūdnu išbalusiu veidu ir tyliai neria į išganingą namo prietemą. Milžiniška skrybėlė, prabangi ilga suknia ir stipriai korseto suveržtas liemuo nepalieka abejonių – dama priklauso turtingųjų luomui.
Viduje jos jau laukia. Gydytojo asistentė paima skrybėlę ir su užuojauta žvelgdama į nepagydomą ligonę mandagiai teiraujasi:
–- Jums ir vėl? Nejaugi nepadėjo?
–- Labai padėjo. Tačiau viskas kartojasi. Vyras sako, kad tai – isterija, ir vėl pasiuntė pas jus. Kabineto tarpdury pasirodęs gydytojas profesionaliai nužvelgia ligonę ir pakviečia užeiti. Ji čia nebe pirmą kartą, tad greitai nusiauna batus ir patogiai atsigula ant nugaros. Šiek tiek praskėstas kojas pasideda ant specialios pagalvėlės.
–- Dabar užsimerkite, atsipalaiduokite ir galvokite apie ką nors malonaus. Nebijokite, aš – profesionalas! – lėtai kišdamas rankas po moters sijonu sako gydytojas.
Dama užsimerkia, o gydytojas, užčiuopęs, ko ieškojo, pradeda ritmingai masažuodamas trinti. Kurį laiką kambaryje tvyro tyla, tik negarsiai šiugžda judančią ranką pridengęs audinys. Netrukus moters kvėpavimas pagarsėja, jos pečiai suvirpa, nevalingai antrindami gydytojo rankai, ima judėti klubai. Staiga ji išsiriečia lyg katė, iš burnos išsprūsta aimana ir moters kūnas suglemba.
Atlikęs savo darbą Hansas palydį išraudusią ir akivaizdžiai atsipalaidavusią klientę iki durų. – Gimdos paroksizmą pasiekėme sėkmingai, reikiami skysčiai išsiskyrė, dabar jausitės geriau. Sąskaitą atsiųsiu vyrui.
– Ačiū jums, daktarėli! – smagiai tipendama laukiančios karietos link šypsosi ponia. Tik užsidaręs savo kabinete gydytojas nusiima mandagios šypsenos kaukę – aišku, pinigai neblogi, bet koks nuobodus ir varginantis darbas!..»
***
Galbūt aplinka buvo kiek kitokia, galbūt stalas ir masažo technika skyrėsi, galbūt jie kalbėjo kitomis temomis, tačiau faktas lieka faktu: kelis šimtus metų Europoje būtent taip buvo kovojama su viena klaikiausių nepagydomų ligų – „moterų isterija“. Išvarginti nuolatinio trynimo gydytojai svajojo apie kokį nors prietaisą, padėsiantį atlikti šį nuobodų darbą, tad vibratorius… Bet gal pradėkime viską nuo pradžių. O prasidėjo tai seniau, kur kas seniau…
Isterijos istorija
Senos „tiesos“ apie moters prigimtį
Akivaizdu, kad nuo senų laikų moters organizmą ir jos elgsenos priežastis tyrinėję blogiausiai pasaulyje jas suprantantys padarai – vyrai tiesiog buvo pasmerkti viską supainioti. Taigi, jau senovės egiptiečiai 1900 m. pr. Kr. nustatė, kad moteriai kartais sunku kvėpuoti, nes „užpykusi“ gimda pakyla iki plaučių! Buvo rekomenduotas ir „gydymas“: prie nosies palaikyti šlykščiai dvokiančią medžiagą, o prie tarpkojo ką nors saldžiai kvepiančio ir taip parvilioti neklaužadą gimdą atgal į vietą.
Hipokratas apie 400 m. pr. Kr. pritarė tokioms pažiūroms – savo raštuose jis nurodė, kad nerimstanti gimda nuolat keliauja po kūną ieškodama drėgmės, tad ji kalta dėl kartais sutrinkančio kvėpavimo. Be to, Hipokratas „ištyrė“, kad kai moterys skundžiasi nervingumu, nemiga, apetito stoka, skysčių užsilaikymu, dėl to irgi kalta gimda! Todėl ir pavadino šią moterų ligą isterija (graikiškai hysteros – gimda).
Dar po poros šimtmečių antikos gydytojas Klaudijus Galenas nustatė, kad gimda niekur nekeliauja, o isteriją sukelia… sekso trūkumas! Jis tikėjo, kad sekso reikia, nes tuomet išsiskiria moteriška „sperma“, kuri, jei ilgai kaupiasi organizme, pradeda jį nuodyti savo garais ir sukelia isteriją. Todėl toji dažniausiai pasireiškia vienuolėms, senmergėms, jaunoms našlėms ir ištekėjusioms moterims, kurių vyrai nesusitvarko su savo pareigomis. Galenas atrado ir ligos gydymo metodą – masažą iki „paroksizmo“*: „Gydant privalu masažuoti genitalijas, kol įvyks traukuliai, kuriuos lydės vienu metu skausmas ir malonumas. Tuomet moteris bus išlaisvinta nuo blogio, kurį jautė.“
Labai panašiai isterija vadinamą beprotybę gydyti siūlė ir Lazare‘as Riviere‘as (1589–1655). Taigi dabar jau aišku, kodėl gerbiamą damą vyras atsiuntė pas gydytoją. Neaišku tik, kodėl tiek šimtmečių kankinęsi, gydytojai nesugalvojo pasiūlyti damoms pasimasažuoti pačioms?.. Apsaugok viešpatie – tai juk būtų masturbacija! O ji buvo laikoma ne tik amoralia, bet ir labai kenksminga kūnui ir sielai.
„Moteris, kenčianti nuo isterijos, neturėtų trinti savęs! Tai teisėto jos vyro arba gydytojo darbas“, – rašė garsusis persų gydytojas ir filosofas Avicena.
Na, o kaip gydytojus nuo vargo išgelbėjo mokslas ir technika skaitykite rytoj...