Dulkės - namų šeimininkas?

Įvertinę ekologinių veiksnių pavojaus dydį, amerikiečių mokslininkai priėjo liūdną išvadą: būsto oras 4-6 kartus labiau užterštas ir 8-10 kartų nuodingesnis nei gatvės.

Tad ar ozono skylė palyginti su butu, kuriame karaliauja dulkės, daugeliui nepasirodys smulkmena? Juk būste miestiečiai praleidžia du trečdalius savo gyvenimo!

Nejau šiuolaikiniuose sandariuose butuose nuo dulkių nėra jokio išsigelbėjimo? Deja.

Beje, ant lygių būsto grindų dulkių nusėda vos ne dvigubai daugiau nei kambariuose, kurie iškloti kilimine danga. Kodėl? Atsakymas labai paprastas: kilimai „sugeria“ dulkes, o nuo lygių grindų šios, esant net mažiausiam skersvėjui, pakyla į orą.

Kaimų namuose dulkių yra daugiau, bet jas dažniausiai sukelia smėlis. Priemiesčių butuose dulkių žymiai mažiau, bet jose yra didelės toksinių elementų, tokių kaip kadmio ir švino, dozės. Daug kadmio ir tuose būstuose, kuriuose rūkoma.

Užsienio mokslininkai atliko įdomų eksperimentą: ištyrė dulkių siurblio maišelyje esančių dulkių sudėtį. Atliktos analizės rezultatai stulbinami: rastų elementų sąrašas priminė Mendelejevo lentelę. Buvo rasta aliuminio ir bario, geležies ir kalio, ličio ir magnio, mangano ir vario, natrio ir nikelio, alavo ir stroncio, fosforo, chromo ir net arseno.

Ir tai dar ne viskas. Paaiškėjo, kad kiekviename būste esama ugnikalnio pelenų dalelyčių, Sacharos smėlio, jūros druskos, net kometų ir meteoritų dulkių. Be viso to, dulkių sudėtyje dar esama žmogaus pleiskanų, gyvūnų vilnos ir išskyrų, baldų apmušalų pluošto, pelėsių, pūkų, įrištų knygų klijų ir čiužinių dalelyčių. Į šį įspūdingą sąrašą reikėtų įtraukti bakterijas ir virusus, tabako dūmus, išgaravusias buitinės chemijos priemones ir virtuvės kvapus.

Kasdien įkvepiame 12 tūkstančių litrų oro, o kartu su juo 6 milijardus dulkelyčių, tai sudaro apie du valgomuosius šaukštus šiukšlių. Bet dulkės nebūtų tokios pavojingos, jei ne jų gyventojai - mikroskopinio dydžio namų dulkių erkės.

Maskvos mokslininkai nustatė, kad kartais viename grame dulkių„įsikuria“ nuo 2 iki 15 tūkstančių šių erkių, o vidutinio dydžio bute jų esama iki 5400. Jos keliauja ventiliaciniais įrenginiais ir „migruoja“ per drabužius ar baldus.

Namų dulkių erkės teikia pirmenybę šiltiems, padidintos drėgmės butams. Dažniausiai „apsistoja“ jaunų žmonių lovose. Juk šie mikroskopiniai gyviai maitinasi epitelio žvyneliais ir vyriškosios sėklos likučiais.

Atrodo, kad dėl namų dulkių erkių daugiausia vargo turi japonai. Išradingumu garsėjantys Tekančiosios Saulės šalies gyventojai sugalvojo specialius dulkių siurblius. Šie turi šiukšlių surinktuvą, kuris po namų ruošos įkaista iki temperatūros, kuriai esant parazitai tampa negyvybingais. Tik po to juos galima išimti ir išmesti.

Namų dulkių erkės žūsta ir nuo ultravioletinių spindulių. Dėl to paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas jų atsikratyti toks: bent kartą per 10 dienų lovos skalbinius skalbti, džiovinti saulėje ir lyginti.

Kaip ten bebūtų keista, bet šiuolaikinių technologijų amžiuje kova su dulkėmis panaši į grumtynes su vėjo malūnais, ir dulkių siurblys yra veikiau priešas nei sąjungininkas. Problema ta, kad net pagal paskutinį technikos žodį pagaminti dulkių siurbliai nesugeba sulaikyti smulkiausių dulkių dalelių.

Be to, išmetamoji tokių agregatų srovė siekia 5 metrus, ir dulkės, kurias pakelia oro srovė ir nesulaiko filtrai, grįžta į savo vietas. Pačios mažiausios dalelytės nusėda pusės metro per parą greičiu, o pagrindinis dulkių sluoksnis nuo grindų pakyla 50-90 centimetrų, - būtent ten, kur žaidė vaikai.

Higienos specialistai įsitikinę, kad nėra mechanizmo, kuris būstą išvalytų taip, kad šis savo sterilumu prilygtų operacinei. Kai kurių šiuolaikinių technologijų pagrindu sukurtų dulkių siurblių modelių dulkių išvalymo koeficientas lygus 98 procentams. Vaizdingai tariant, jei nuo grindų surinkote 50 gramų dulkių, vienas gramas „grįžta“ atgal. Tokio lygio užterštumas 2x3 metrų dydžio koridoriuje atitinka kenksmingą produkciją gaminančio cecho techninių atliekų kiekiui.

Dėl didelių gyvenamųjų būstų higienos ir valymo reikalavimų dabar labai paplito dulkių siurbliai su vandens filtracija. Pasitelkus šiuos šiuolaikinių siurblių modelius galima ne tik idealiai sutvarkyti butą, bet ir visiškai išvalyti orą nuo dūmų ir kvapų.

Po šio rašinio, ne vienas mūsų su atsidūsėjimu pasakys: gyventi mūsų būstuose nesaugu. Tai ką, vėl grįžti į urvus? Žinoma, kad ne. Tam, kad sumažintume kenksmingą dulkių poveikį būste, reikia laikytis namų tvarkymo taisyklių. Supažindiname su jomis.

Plačiai atverti langus, o baldus sustumti į kambario vidurį taip, kad būtų galima prieti prie tolimiausių būsto kampelių.

Visam laikui pamirškite sausas šluostes ir šepečius: jie tik „perkelia“ dulkes ir pakelia jas į orą. Dulkes reikia šluostyti drėgna servetėle ar įsigyti specialią, pagamintą iš mikropluošto. Šia šluoste valant, dulkės susigeria į audinio vidų. Pabaigus būsto valymą, šią servetėlę bereikia išplauti su muilu, ir ji ir toliau jums ištikimai tarnaus.

Prie išorinių durų paklokite kietus, iš neiloninio pluošto guminiu ar kitu kietu pagrindu pagamintus kilimėlius. Į juos šluostant batus, įsielektrina padai, kurie dulkes traukia it magnetas. Be to, tokie kilimėliai greitai „sutraukia“ skystą purvą ir dulkių siurbliu išsivalo žymiai lengviau nei kitokios rūšies.

Bute patartina įsirengti kondicionierių arba oro valymo įrenginį su elektrostatiniu filtru. Jis 50 kartų veiksmingiau sulaiko dulkių dalelytes nei kitokie modeliai.

Higienos specialistai teigia, kad būtina tinkamai pasirinkti dulkių siurblį. Tokiais atvejais būtina nesidrovėti ir pareikalauti iš buitinės technikos pardavėjo išsamaus paaiškinimo.