Kaip teisingai maitintis laukiantis vaikelio ir kokio svorio turi būti gimdyvė, portalo lrytas.lt skaitytojams pataria medicinos klinikos „Antiaging“ gydytoja akušerė-ginekologė Virginija Paliulytė.
- Kiek kilogramų rekomenduojama priaugti gimdyvei nėštumo metu?
- Viskas priklauso nuo to, kiek moteris svėrė iki nėštumo. Jeigu kūno masės indeksas (KMI) buvo mažesnis už normalų, tuomet rekomenduojama priaugti 13-18 kilogramų. Esant normaliam KMI, patartina priaugti 12-16 kilogramų.
Moteriai turinčiai viršsvorį nėštumo metu nereikėtų priaugti daugiau kaip 7-11 papildomų kilogramų. Kuo moteris liesesnė, tuo svorio nėštumo metu priaugama daugiau. Organizmas reaguoja į pokyčius ir bando atstatyti normalų svorį.
- Ar svoris nėštumo metu tolygiai didėja kiekvieną mėnesį?
- Ne. Iki 20-tos nėštumo savaitės svoris auga labai nežymiai. Daugiausia priaugama apie 30-tą nėštumo savaitę. Moterys priauga 4 – 4.5 kilogramų grynos riebalų masės, visa kitą sudaro padidėjusi gimda ir kraujo kiekis, placenta, vaisiaus vandenys, pats vaisius.
- Ar tiesa, kad nėščiosios svorį lemia jos amžius?
- Taip. Labai jaunos merginos – iki 20-ties metų, dažnai yra šiaip ar taip liesesnės už vyresnes moteris. Jaunoms gimdyvėms rekomenduojama priaugti šiek tiek daugiau svorio. Tačiau pasitaiko, kad būtent jaunos nėščiosios priauga jo mažiau, nes nesupranta, koks svoris nėštumo metu yra rekomenduojamas.
Gimdyvėms, kurioms yra 35-40 metų, patartina priaugti mažiau svorio. Tačiau pastebima, kad tokio amžiaus moterys neretai turi blogesnes mitybos tradicijas ir per nėštumą priauga daugiau svorio.
- Koks turėtų būti nėščiųjų valgiaraštis, kad mama ir būsimas kūdikis gerai jaustųsi?
Valgyti reikėtų visko po truputį. Svarbiausia išlaikyti tinkamą santykį tarp riebalų, angliavandenių ir baltymų. Besilaukianti moteris per parą turėtų gauti 58-65 proc. angliavandenių, kurių pagrindą sudaro polinesotieji sacharidai. Apie 30 proc. turėtų sudaryti riebalai. Tik 12 proc. - baltymai.
Didžiausią dalį mitybos raciono turi sudaryti grūdinės ir ankštinės kultūros produktai: kviečiai, rugiai, žirniai, pupelės. Toliau eina liesa mėsa: jautiena, veršiena, paukštiena. Taip pat žuvis ir pieno produktai.
- Kokių maisto produktų reikėtų vengti ar net visiškai atsisakyti?
- Geriausia laikytis sveikos mitybos piramidės principo. Mažiausią dalį turi sudaryti monosacharidai: cukrus, gliukozė, saldainiai, pyragaičiai ir kiti panašūs gardėsiai. Jie greitai įsisavinami, tačiau nėra vertingi. Patartina saikingai vartoti sūrį. Juose yra didelis kiekis riebalų. Reikia atsisakyti neapdorotos (žalios) žuvies ir mėsos, neplautų daržovių ar vaisių.
- Kuo skiriasi vegetarizmą propaguojančių nėščiųjų svoris ir mityba?
- Vegetarės dažnai būna kategoriškos mitybos klausimais, nepaiso gydytojų rekomendacijų valgyti mėsą ar žuvį. Jos priauga mažiau svorio nėštumo metu, nes negauna gyvulinės kilmės riebalų.
Tačiau vitaminams A, E ir B gyvulinės kilmės riebalai yra būtini, norint, kad organizmas juos įsisavintų. Kuomet jų organizme trūksta, padidėja tikimybė, kad kūdikis gims protiškai neišsivystęs ar sergantis kitomis ligomis. Vegetarėms nėštumo metu gali tekti gerti maisto papildus ir vitaminus, kurie atstatytų tinkamą organizmo balansą.
- Kodėl svarbu nėščiosioms sverti pagal rekomenduojamas normas?
- Moters svoris lemia ir gimsiančio vaikelio svorį. Per mažai sveriančioms moterims iškyla grėsmė pagimdyti prieš laiką, didesnė persileidimo rizika. Tokių moterų kūdikiai gimsta mažesnio svorio, tampa mažiau atsparūs ligoms. Rekomenduojamo svorio normų neatitinkančių gimdyvių organizmui nepakanka jėgų išnešioti vaisių iki galo. Dažnai sutrinka placentos kraujotaka.
Per daug sverti taip pat yra blogai. Viršsvorį turinčių gimdyvių kūdikiai gimsta didesnio svorio, o ateityje padidėja tikimybė sirgti diabetu. Dažnai tokioms moterims atliekama Cezario pjūvio operacija. Padidėja ir komplikacijų rizika: nėščiųjų hipertenzija, gestacinis diabetas, traumos gimdymo metu.