Kartais kai kurie tėvai jaudinasi, kad mirusio žmogaus atvaizdas nepaliktų pernelyg gilių antspaudų vaiko pasąmonėje. Neva šiam vėliau atsiras nepagrįstos baimės jausmas, naktimis vaidensis, jis taps dirglesnis. Tačiau ar tikrai reikėtų vaikus izoliuoti nuo mirusių artimų žmonių atsisveikinimo su jais valandą? Vaikų ir paauglių psichiatrė Aurima Dilienė įsitikinusi – mirtis vaikams nėra baisi, jeigu patys tėvai jos neiškreipia.
Vaikų gydytojos teigimu, mirtis yra gyvenimo dalis, todėl tėvai pirmiausia turėtų vengti požiūrio, kad tai kažkas blogo. „Nekalbu apie smurtinius atvejus, tačiau jeigu žmogus miršta natūraliai – slėpti šio fakto nuo vaiko nevalia ir net neverta“, – sako A. Dilienė ir priduria, kad tokiais atvejais tėvai patys sau susikuria daugiau problemų ir paslapčių, kurios vėliau neretai perauga į asmeninius kompleksus – juk augančioms jų atžaloms anksčiau ar vėliau kyla klausimas: kur dingo žmogus?
Psichiatrės manymu, dažnai vaikai mirtį priima natūraliau nei jų tėvai. „Kai kurie suaugusieji, negalėdami susitaikyti su artimo žmogaus netektimi, jaučiasi nejaukiai, nevaldo emocijų, juos apima neadekvati isterija, pyktis ar net kaltės jausmas, – pasakoja moteris. – Tokiais atvejais vaikai laidotuves emociškai susieja su tėvų skausmu ir labiau išsigąsta ne paties mirusiojo, o aplinkinių jų reakcijos į jį.“
Priklausomai nuo tėvų tikėjimo ir įsitikinimų, psichiatrė rekomenduoja žmogaus gyvenimo ciklą vaikams aiškinti per religiją arba gamtos reiškinius. Pasak jos, vaikai sudėtingus dalykus suvokia lengviau, kai šie yra su kuo nors sugretinami. „Jeigu savo mažajam paaiškinsite, kad žmogaus gimimas panašus į pavasarį, o senatvė ir mirtis – į žiemą, jam tai suprasti ir priimti taps kur kas paprasčiau“, – sako A. Dilienė. Ieškant vaizdingesnių panašumų, galima prisiminti kokius nors jau mirusius augintinius, papasakoti, kad visų gyvenimai baigiasi taip pat. „Ligą galima aiškinti per kūno sandarą, jeigu šeima tikinti – per Dievą, angelus, pomirtinį gyvenimą“, - pataria gydytoja. Specialistės teigimu, svarbiausia vaikui nekelti streso ir stengtis viską paaiškinti kuo ramiau.
Psichiatrės nuomone, nesvarbu, kiek vaikui metų, jis lanko darželį ar jau eina į mokyklą – jis taip pat turi teisę atsisveikinti. „Visa tai, ką šeima išgyvena drauge, – labai vertinga“, – įsitikinusi psichologė. Pasak jos, tėvai gali ir turi stengtis vaiką apsaugoti nuo neigiamo poveikio: kažką paslėpti, kažką nutylėti, tačiau svarbiausiai, ką jie turėtų daryti mirus artimam žmogui, – stengtis apsaugoti vaiką nuo netikėtų savo pačių reakcijų nesistengiant eiti vadinamu lengviausiu keliu.