Endokrinologo Gintauto Kazanavičiaus teigimu, meilės gaisrą pavasarį kursto ne poetiška gamtos aplinka, o hormonų siautulys.
Niūrias mintis sukelia vitamino D trūkumas. Seksperte save vadinanti Milda Bartašiūnaitė sakė esanti nuobodi moteris, todėl romantiški meilės kerai jos neveikia.
Populiarus literatūros klasiko Sauliaus Šaltenio kūrinys „Riešutų duona“ prasideda žodžiais: „Pavasarį trūksta vitaminų, norisi meilės ir nusišaut.“
Pavasario išdaigos iš tiesų nėra tik literatūrinė metafora, gražiausiu metų laiku žmogaus organizme vyksta sudėtingi procesai, galintys tapti ir laimę atnešančiomis, ir griaunančiomis jėgomis. Nei kaitrios vasaros, nei ramaus rudens dienomis parkuose nepamatysime tiek besibučiuojančių ar net besiglamonėjančių porų, kaip pavasarį. Šio reiškinio priežastys – ne tik romantiškos, bet ir fiziologinės.
„Pavasarį suaktyvėja hipofizio, smegenų kamieninės dalies, veikla. Tokiu būdu suaktyvėja lytinį potraukį sukeliančių hormonų gamyba“, – aiškino žinomas endokrinologas Gintautas Kazanavičius.
Medikas sakė, kad padidėjęs testosterono, vyriško hormono, kiekis gali sukelti ir keblumų, ypač hormonų audros įsuktiems paaugliams.
„Testosteronas padidina adrenalino kiekį, vaikinai gali tapti net agresyvūs. Kaip elniai daužosi ragais dėl patelės, taip ir žmonės kartais elgiasi. Adrenalino perteklius gali turėti baisių pasekmių. Pavyzdžiu gali būti gaisras Kaune, Šilainiuose. Hormonų siautulio apimti jauni žmonės tampa neprognozuojami. Tačiau nors ir esame gamtos dalis, bet vis tik – žmonės, todėl turėtume save kontroliuoti. Jaunuoliams adrenalino perteklių patariu išlieti sporto salėse“, – kalbėjo G. Kazanavičius.
Pavasariniai meilės romanai geriausiai išryškina moteriškumo ir vyriškumo pradus. Anot endokrinologo, mergina ovuliacijos metu ieško ryškiomis vyriškomis savybėmis pasižyminčio, sportiško partnerio. Tai yra todėl, kad moteriškoji prigimtis ragina ieškoti vyro, kuris parūpintų sveikų, stiprių palikuonių. Po ovuliacijos, atvirkščiai, moterį traukia išsilavinę, atsakingi, meniškos prigimties vyrai, tinkami vaikus auginančių tėvų vaidmeniui.
Iš to galima daryti išvadą, kad vaikinai, norintys užmegzti pavasarinį romaną, turėtų išsiaiškinti merginos ovuliacijų ciklą. Tada vienu atveju galima apsirengti treningais, pripumpuoti raumenis sporto salėje, kitu – pasibalnoti nosį akiniais ir žerti, tarkime, prancūzų poeto Paulio Valery eiles (geriausiai originalo kalba). O jei panelė labiau žavisi protu, ne poezija, derėtų panarplioti Georgo Hegelio absoliučiosios dvasios fenomenologiją. Teoriškai toks viliojimo modelis turėtų suveikti.
Vis dėlto intymių santykių konsultante save vadinanti Milda Bartašiūnaitė pavasarinio sekso reiškinį aiškina daug paprasčiau – klimato atšilimu.
„Pavasarį merginos ir moterys išsineria iš kailinių, užsitempia trumpus sijonėlius. O kadangi vyrai myli akimis, tai ir varvina seilę“, – dėstė sekspertė.
Paklausta, ar jai yra tekę įsivelti į pavasarinį meilės nuotykį, M. Bartašiūnaitė atsakė neigiamai:
„Ne, šia prasme esu nuobodi moteris. Sezoniniai svyravimai mano jausmų neveikia.“
Bet pavasaris – ne tik erotinių potraukių, bet ir depresijų metas. Slogią nuotaiką, endokrinologo G. Kazanavičiaus teigimu, sukelia vitamino D trūkumas. Lietuvoje mažai saulės, gaminančios šį vitaminą, jo atsargos per žiemą išsenka.
Daug vitamino D turi žuvis, bet G. Kazanavičius nepataria valgyti žuvų iš Baltijos jūros, kuri, mediko įsitikinimu, užteršta toksinais dar nuo karo laikų.
„Gerkite žuvų taukus. Beje, manymas, jog padauginti vitamino D yra pavojinga, – mitas. Per didelis kiekis pavojingas tik vaikams, o suaugusiesiems vitamino D nebus per daug“, – tikino endokrinologas.