S. Harvey knyga „Ko nori vyrai“ tapo bestseleriu. Tačiau autorius suprato, kad skaitytojoms šios knygos nepakako - moterys jį tiesiog užvertė klausimais.
„Visoje šalyje vesdamas seminarus santykių temomis, supratau: kad ir kaip kruopščiai, mano manymu, aiškinau, kas uždega vyrus, moterims vis dar kyla galybė klausimų, kodėl mes, vyrai, įvairiose romantiškose situacijose elgiamės ir reaguojame vienaip ar kitaip. Jei moterims pasakau, kad vyrus uždega tik tai, ką jie daro, kad užsidirbtų pragyvenimui, kiek uždirba ir tai, kas jie yra, moterys nori žinoti, kodėl vyrams stabilumas yra svarbiau nei įsimylėjimas. Jei sakau, kad vyrai rodo savo meilę atvirai pripažindami, aprūpindami ir apsaugodami brangiąją antrąją pusę, mano auditorija nori žinoti, kodėl vyrai negali mylėti taip, kaip myli moterys – vedamos širdies“, - begaliniu moterų smalsumu stebisi S. Harvey.
Todėl į pagalbą pasitelkęs Denene Millner, S. Harvey parašė dar vieną knygą - „Moterims apie vyrus“. Lietuvių kalba knygą išleido „Alma Littera“.
„Labai tikiuosi, kad šią knygą skaitysiančios moterys ras drąsos pasipriešinti savo įsišaknijusiems požiūriams į santykius, paprasčiausiai pagalvos apie mano šiuose puslapiuose duodamus patarimus ir jais pasinaudos. Suprantu, kad sunku nerti stačia galva į nepažįstamą vandens telkinį – tai netgi baugu. Bet būkite drąsesnės, žvelkite plačiau ir pamirškite baimę. Galų gale didžiausia nesėkmės priežastis yra nesėkmės baimė“, - dėsto moterų ir vyrų santykių ekspertas.
S. Harvey paaiškina, kodėl kai kurios moterys savo draugėms sako „aš bauginu vyrus“. Jis teigia, kad vyrams nė kiek netrukdo stiprios, nepriklausomos, gabios moterys. „Mums kliudo tik pojūtis, kad mūsų nereikia“, - rašo autorius ir pristato mitą:
Vyrams nepatinka moterys,
kalbančios apie savo materialinę sėkmę
Tiesa: jei turi vieną ar du mokslo laipsnius, nuostabų automobilį, puikius namus, kuriuose randi prieglobstį nakčia, ir sąskaitą, kurios pavydėtų net 500-osios turtingiausių žmonių sąrašo vietos savininkas, mes dėl tavęs džiaugiamės. Taip, tu teisingai perskaitei. Džiaugiamės. Jei moteris gerai pasirūpina savimi ir gyvena puikų gyvenimą, mūsų tai nepykdo, neatstumia, nesuduoda triuškinančio smūgio mūsų savivertei ir ego.
Bet jei sėkmė – svarbiausias dalykas tavo gyvenime, jei tu vos prisistačiusi prabyli apie savo automobilio gamybos metus, nuostabių savo namų rinkos kainą, savo kredito galimybes, o tos vienišos, stiprios, nepriklausomos moters kredo: „Man nereikia, kad vyras manimi pasirūpintų!“, spėk, į ką mes tai išversime? „Tavo paslaugų čia nereikia.“
Ir mes pasiūlysime savo paslaugas kam nors kitam, kol tu viena lipsi tais karjeros laiptais. Dalyvausi pamaldose viena. Viena auginsi vaiką. Viena apsipirkinėsi (arba su draugėmis). Visas atostogas leisi viena (arba su draugėmis). Tik tam, kad grįžtum namo... viena. Taigi, visai nėra blogai būti vienai. Daugybė moterų gyvena savarankiškai, patenkintos savo gyvenimu, turi daugybę gerų draugų, yra patyrusios daug gerų dalykų, tarp kurių nebūtinai yra rimti santykiai su priešinga lytimi.
Tačiau kiekvienai moteriai, kuri sako, kad jai puikiai sekasi vienai, tenka visa grupė kitų, kurioms iš tiesų nejauki mintis, kad jų pasaka galbūt nesibaigs žodžiais „ir jie ilgai ir laimingai gyveno“, nors jos tikėjosi, kad taip bus joms užkopus karjeros laiptais, pakankamai uždirbus ir įgijus padėtį, dėl kurios jos taip sunkiai dirbo. Jos tikrai nuoširdžiai tiki, jog yra vienos dėl to, kad vyrai jų bijo ar pavydi joms sėkmės.
Tačiau štai kur esmė: daugumai vyrų jau yra akivaizdu, kad didžioji dalis moterų gali savimi pasirūpinti. Jei tave augindami tėvai bent truputį rūpinosi tavo gerove, greičiausiai išmokė tave, kaip svarbu gauti rimtą išsilavinimą, siekti geros karjeros ir turėti užtektinai pinigų, kad galėtum pasirūpinti savimi, nesvarbu, yra vyras tavo gyvenime ar ne. Vyrai tikisi, kad tu ištesėjai šį pažadą sau ir darai viską, ką gali, kad būtum geriausia, kiek gali būti, ir žinome, kad žmonėms, įskaitant moteris, yra natūralu girtis tuo, kuo didžiuojasi.
Mus atstumi tada, kai nebematome, kaip galėtume tau įtikti ir kokį vaidmenį galėtume vaidinti tavo gyvenime. Tu nepalieki mums vietos būti vyrais. Kaip sakiau visur kitur ir knygoje „Ko nori vyrai“, vyras parodo savo meilę moteriai aprūpindamas, gindamas ir pripažindamas ją – suteikdamas jai savo merginos, damos ar žmonos vardą.
Taigi, jei sakai vyrui, kad tavęs nereikia aprūpinti, nes grynųjų turi tiek, kad galėtum apmokėti savo sąskaitas ir gyventi taip, kaip nori, ir tau nereikia jo gynybos, nes turi signalizacijos sistemą ir pitbulį Džeiką, tad tavo namai saugūs, – argi jis norės pripažinti savo meilę tau?
Suprantu, kad ne visos moterys giriasi vyrams moksliniais laipsniais, atlyginimu, materialinėmis gėrybėmis ir teigia, jog joms nereikia vyrų. Įkyri idėja ir ta, kad moteris turi išvardyti savo laimėjimus, norėdama vyrams neatrodyti vargana ir vaikinai nemanytų esą siekiami dėl pinigų ir turtinės padėties. Bet šuo pakastas štai kur.
Kiekvienai ko nors reikia. Ir kiekviena turi tuštumą, kurią reikia užpildyti: ji nori draugijos, šeimos ir kad kas nors padėtų jai pasijusti saugiai, nori žmogaus, su kuriuo galėtų pasvajoti, nori išskirtinio vyro savo namuose, tokio, kuris norėtų išklausyti jos bėdas ir net galbūt pasiūlytų keletą patarimų, kaip jas išspręsti, – netgi tokio, kuris atliktų ne tokius sudėtingus dalykus, pavyzdžiui, nupjautų veją, pasirūpintų automobiliu ir sutvarkytų sąskaitas. Ir žinai ką?
Mums netrukdo, kad tau mūsų reikia. Iš esmės tai atstumia tik tuos, kurie dėl kokių nors savanaudiškų priežasčių nenori tenkinti tavo poreikių.
Vyras, nuoširdžiai susidomėjęs tvirtais santykiais su tavimi, nori tavimi rūpintis, nori laikyti tave už rankos ir pasiūlyti petį, į kurį galėtum atsiremti sunkią minutę, nori leisti savo pinigus tave aprūpindamas, nori užtikrinti, kad niekas niekada tavęs neįskaudintų, nori būti geras tėvas tavo vaikams, nori matyti tavo sėkmę, nes žino, kad ji suteiks didesnę gerovę šeimai ir padarys tave laimingą.
Mes nenorime tavęs sukurti. Mes norime ateiti ir suteikti tau pilnatvę.
Jei nuolat sakai, kad tau mūsų nereikia, ką gi, galbūt ir nereikia.
Neturi savęs nuvertinti ar apsimesti kvailute. Žinoma, vis dar gali didžiuotis savo laimėjimais ir pasakoti apie juos vyrams. Bet gal pridėkime prie maišaties šiek tiek tiesos.
Nebus blogai, jei nurodysi savo kvalifikaciją, o paskui pasakysi, ko tu trokšti, bet vis dar neturi: „Esu tikrai laiminga dėl savo gyvenime užimamos padėties – aš daug pasiekiau. Bet ieškau vyro, kuris mane papildytų. Nuėjau iki pusiaukelės siekdama savo tikslų, bet svajoju turėti šeimą ir sutuoktinį, kuris taptų mano gyvenimo partneriu.“
Pasidalyti vizija su vyru ir aiškiai parodyti, ko nori santykiuose, nenuvertinant jo, reikia tikros drąsos – tikros jėgos. Vyras gali tam pritarti. Mano draugelis taip ir padarė, kai patraukli jam moteris aiškiai išsakė, kad ji ieško „vienintelio“, su kuriuo nori nugyventi likusį gyvenimą.
Jis sutiko ją banke; jis buvo kasininkas, ji – klientė, tarp jų kaipmat įsikibirkščiavo žiežirbos. Ji flirtuodama šypsojosi jam, jis nėrėsi iš kailio, šnekėjo visokius niekus, kad ji galėtų užtrukti kiek ilgiau.
Flirtuodamas su ja kelis mėnesius, draugas norėjo skirti jai pasimatymą ir galiausiai ryžosi: pakvietė ją išgerti kavos vietos parduotuvėje. Ji noriai sutiko ir, gerdama kavą su sluoksniuotos tešlos pyragėliu, toliau jį stulbino. Jis jau žinojo, kad finansinė jos padėtis gera, juk galų gale yra jos banko atstovas. Bet per jų susitikimą jis dar sužinojo, kad ji vadovauja savo įmonei, kurią įkūrė susirinkusi klientus ir perėmusi technines žinias iš turtingiausiųjų sąraše esančios kompanijos. Joje pati kurį laiką dirbo ir ten dirbdama susikrovė nemažus turtus.
Ji nesigyrė – tiesiog dalijosi informacija apie save. O paskui išklojo jam tiksliai tai, ką jis norėjo išgirsti: „Esu gera moteris, gyvenu puikų gyvenimą, turiu šeimą ir draugų, bet aš dar noriu vyro, mylimo ir mylinčio mane. Tai svarbiausias mano gyvenimo tikslas.“ Dar ji paaiškino, kad, sulaukusi daugiau nei keturiasdešimties metų, ji nenori ištekėti už milijonieriaus; ji tiesiog nori nuolatinio, ištikimo draugo, su kuriuo galėtų kurti rimtą gyvenimą.
Tai įstrigo mano draugo pasąmonėje. Galbūt jis negalėjo nupirkti jai didžiausio namo kvartale ar pridėti nuliukų prie jos banko sąskaitos, ar priimti sprendimų, kurie paveiktų jos karjerą, bet jis vis tiek galėjo rasti vietos šalia jos būti vyru – aprūpinti ją, ginti ją ir leisti atsiremti į tvirtą petį, jiems kuriant bendrą gyvenimą.
Neilgai truko, kol jis tapo tokiu vyru, kokio jai reikėjo, vyru, kokio ji ieškojo. Ir praleidę daugiau nei dešimt metų kartu, jie vis dar yra darni pora.