Gustė dar iki vestuvių ne kartą savo kailiu patyrė mylimojo prastos nuotaikos padarinius, bet nepaisant to, troško už Kęsto ištekėti. „Aš tikiu, kad mano meilė ir pasiaukojimas pakeis Kęstą“. Tačiau ji skaudžiai klydo. Kad ir kiek save beaukojo, stengėsi, bet jos mylimasis nė kiek nepasikeitė. Prieš keletą dienų kalbantis su Guste, ji kiek nesmagiai tarstelėjo:“ Gaila, kad tiek daug savo gyvenimo išvaiščiau bandydama pakeisti kitą žmogų, o tuo tarpu jis visiškai nenorėjo keistis. Dabar atrodo, kad gyvenimas praėjo pro šalį, tiek daug laiko praradau veltui, tapau absoliučiai nelaiminga, irzli, palūžusi, nepatenkinta ir nesivaldanti.“
Ar galime pakeisti kitą?
Moterys labai dažnai myli vyrą ne tokį koks jis yra, o koks jis galėtų būti. Pavyzdžiui, būsimasis sutuoktinis turi didelių problemų dėl alkoholio ar kitų priklausomybių arba jis yra piktas, nesivaldantis, paranoiškas, už tokių vyrų tekančios moterys pasakoja mačiusios, jog būsimasis vyras turi daug problemų, bet maniusios, kad jų meilė vyrą pakeis. Tačiau taip neįvyksta, tada labai stipriai nusiviliama, jaučiamasi bejėge, nesuprasta ir nelaiminga. O kodėl sutuoktiniai nori perauklėti vienas kitą vienareikšmiškai atsakyti pakankamai sudėtinga. Jeigu tuokiasi jauni žmonės, tada yra tikimybė, kad jie vienas kitą kažkiek įtakos ir keis. Kita vertus, kai žmonės pradeda kartu gyventi, tai norom nenorom atsiranda kažkokių smulkių dalykų, kurie vienam ar kitam sutuoktiniui nepatinka, pavyzdžiui, paprasti buitiniai dalykai, kuriuos įmanoma išspręsti, kad abiems pusėms būtų priimtina. Esant tokiems nesklandumams sutuoktiniai turėtų tarpusavyje tartis, derėtis, nes dažniausiai įpročių dalykus galima pakeisti. Bet neįmanoma pakeisti žmogaus temperamento ir asmenybės struktūros. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra lėtas, neskubantis mes niekada nepakeisime, ir net nereikia turėti iliuzijų, kad jis taptų energingas, spontaniškas, greitai emociškai reaguojantis. Visų pirma, noro pakeisti kitą, didžiausias pasekmes jaus tokią užgaidą puoselėjanti moteris, nes ji visada bus nelaiminga, nepatenkinta, nusivylusi, kaltinanti sutuoktinį. Noras perauklėti kitą tarsi horizonto vijimasis – kuo labiau artėji, tuo jis labiau tolsta.
Sava patirtis – vertingiausia
Kaip ten bebūtų, mes mokomės iš savo patirties. Tad mums labai įžvalgiai ir protingai gali patarinėti mamos arba draugės, arba kiti artimi žmonės, jog netekėtume už savo išrinktojo, nes turėsime labai daug problemų, tačiau dažniausiai padarome taip, kaip norime ir po to nusiviliame. Šiuo atveju yra keletas variantų. Vienas jų – susitaikymas tai yra moteris priima vyrą tokį, koks jis yra ir apgalvoja veiksmus leidžiančius jai tapti laisva, brandžia asmenybe esant santykiuose su tuo žmogumi. Kitas variantas kai santykiai moterį labai žeidžia, traumuoja, šeimoje yra psichologinis smurtas, moteris kaip asmenybė praranda pati save, tada esant tokiai situacijai galbūt verta skirtis taip pat moteris turėtų sugebėti pastebėti, kada jos iliuzijos, kad vyras pasikeis, yra gerokai didesnės ir neatitinka realybės. Be abejo, galima tikėtis, kad vyras kažkada pasikeis, bet tai pareikalauja pernelyg didelės aukos, tad moteris sau turėtų užduoti labai paprastą, bet esminį klausimą, į kurį turėtų sąžiningai atsakyti: „ Ar ji esanti pasiruošusi tokiai aukai, kuomet reikia aukoti didesnę dalį savo gyvenimo“. Be abejo, negalima smerkti žmonių, kurie bando kažką keisti, kartais šios pastangos būna netgi veiksmingos, pavyzdžiui, vyras nustoja gerti ar kažką kita bloga daryti, nes žmona ilgą laiką labai stengėsi, palaikė, bet moteris turi žinoti savo galimybių ribą.
Kodėl teka už netinkamų vyrų?
Uždavus klausimą kodėl moterys teka už niekam tikusių vyrų atsakymas, išties, pakankamai paprastas – suveikia baimė likti vienai. Nes, kad ir kokioje modernioje visuomenėje begyventume, netekėjusios merginos jaučia didelį aplinkinių spaudimą, pavyzdžiui, kaip tu būsi senmergė, būtinai reikia sukurti šeimą, nes priešingu atveju, esi paprasčiausia nevykėlė, kuri negali net vyro susirasti. Kalbantis, pakankamai dažnai, merginos pasakoja matančios, kad jų išrinktasis sudėtingas žmogus, tačiau nepaisant to ketina ištekėti, nes nenori likti vienišos, nori išvengti aplinkinių spaudimo, trokšta išmėginti šeimyninį gyvenimą, susilaukti vaikų bei slapčia tikisi stebuklo, kad po vestuvių galbūt viskas susitvarkys savaime. Šiems sprendimams įtakos turi tautos kultūriniai dalykai, nes išties išsilavinusios, protingos merginos mato, kad susituokus, didelė tikimybė, jog nieko gero nebus, bet, nepaisant to, vis tiek išteka, nes nenori prieš kitus atrodyti beviltiškomis. Beje, jeigu žmonės racionaliai svarstytų, santuokų būtų labai mažai, nes santuokose, kuomet jau būna gimę vaiką ir moteris realizavusi motinystės instinktą, ilgainiui iškyla pakankamai daug problemų, kurioms išspręsti prireikia nemenkų pastangų.
Konsultavo psichologė Daiva Balčiūnienė.