Jeigu ieškosite kalorijos apibrėžimo žodyne, rasite tokį atsakymą: kalorija – nesisteminis darbo ir energijos matavimo vienetas, lygus 4,186 džaulio. 1 kalorija atitinka energiją, kurios
reikia, norint vieno gramo vandens temperatūrą pakelti 1 laipsniu Celsijaus.
Sudėtinga? Paprasčiau galima pasakyti, kad kalorija yra energijos vienetas. Ne paslaptis, kad jis mums dažniausiai asocijuojasi su maistu. Tačiau kalorijomis galima apskaičiuoti
beveik viską, kas tik turi energijos. Tarkime, 4 litrai benzino turi net 31 milijoną kalorijų, arba 31 tūkstantį kilokalorijų!
Kuo skiriasi kalorija nuo kilokalorijos? Dažnai sakome, kad, pavyzdžiui, 100 gramų pakelyje liesos varškės yra 158 kalorijos. Tačiau iš tiesų ant maisto produktų pakelių yra nurodytos
kilokalorijos. Vadinasi, suvalgiusi pakelį liesos varškės, gausi 158 kilokalorijas (arba 158 000 kalorijų). Didelis skaičius, ar ne? Štai todėl, kad būtų paprasčiau skaičiuoti, maisto
produktų energetinė vertė skaičiuojama ne kalorijomis (cal), o kilokalorijomis (kcal).
Ką jos daro?
Žmogui reikalinga energija, kad jis gyventų, kvėpuotų, judėtų, miegotų, jo organizme vyktų kraujotaka. Visą reikalingą energiją gauname su maistu.
Mūsų organizmas kalorijas sudegina metabolinių procesų metu, kai angliavandeniai skyla į gliukozę, riebalai į glicerolį ir riebiąsias rūgštis, o baltymai į aminorūgštis.
Kiek kalorijų reikia, kad organizmas gerai funkcionuotų? Į šį klausimą atsakymas yra labai individualus, nes kiekvienam organizmui reikia skirtingo kiekio. Tai priklauso ne tik nuo
ūgio ir svorio, bet ir nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo.
Jei darbo vietoje visą dieną sėdite, organizmas suvartoja mažiau energijos, todėl ir kalorijų jam reikia mažiau. Jeigu dirbate intensyviai, daug judate, natūralu, kad organizmui energijos
reikia daug daugiau.
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad turi sudeginti visas kalorijas, kurias suvartojo per dieną, nes kitaip priaugs svorio. Netiesa! Kūnui reikia kalorijų tam, kad plaktų širdis, dirbtų
plaučiai.
Kalorijos ir treniruotės
Kas atsitinka, jeigu suvartojate daugiau ar mažiau kalorijų, nei iš tiesų reikia? Priaugate arba numetate svorio.
7000 kilokalorijų perteklius bus sukauptas kaip vienas kilogramas riebalų. Kodėl organizmas kaupia riebalus? Nes taip taupo energiją. Bet jei sudeginsite 7000 kilokalorijų daugiau
nei suvartojote, vieną kilogramą iš susikaupusių riebalų paversite energija.
Sudeginti kalorijų perteklių iš tiesų nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Šį procesą galima paversti linksma dienos pramoga. Užtenka kelias valandas intensyviai pasivaikščioti parke,
pažaisti su draugais tinklinį, pasivažinėti dviračiu ar tiesiog visą naktį šokti su draugais klube. Štai ir viskas – kelių tūkstančių kalorijų – kaip nebūta!
Žiūrėdami televizorių ar sėdėdami prie kompiuterio sudeginsite vos kelias kalorijas. Tad šią pramogą verta riboti iki 1–2 valandų per dieną. Žiūrėdami televizorių sudeginate tik vieną
kaloriją per minutę, lygiai tiek pat, kiek ir miegodami.
Vaikščiojimas lygioje vietoje - 330–420 kcal/valandą (100 g grikių košės – 359 kcal)
Vaikščiojimas į įkalnę - 600–900 kcal/valandą (1 kg obuolių – 570 kcal)
Važinėjimas dviračiu - 600–900 kcal/valandą (200 g kukurūzų traškučių – 756 kcal)
Tenisas - 560–660 kcal/valandą (200 g džiovintų kriaušių – 658 kcal)
Plaukiojimas - 550–750 kcal/valandą (100 g migdolų – 640 kcal)
Irklavimas - 400–600 kcal/valandą (400 g šokoladinių ledų – 512 kcal)
Badmintonas - 430–490 kcal/valandą (200 g gruzdintų bulvyčių – 482 kcal)
Paplūdimio tinklinis - 490–570 kcal/valandą (100 g šokolado su riešutais – 547 kcal
Skraidančios lėkštės mėtymas - 260–310 kcal/valandą (100 g pieniškų dešrelių – 266 kcal)