Vestuvinių suknelių kūrėjas A. Videika savęs neįsivaizduoja dirbančio su kūrybiniu partneriu. Duetų jis nesupranta.
„Dar vienas kūrėjas šalia? To nesuvokiu. Nėra kariuomenės su dviem generolais – turi vesti vienas”, – rėžė Arvydas.
Tačiau be pilkojo kardinolo – inžinieriaus išsilavinimą turinčios žmonos Miglės pagalbos kažin ar egzistuotų Vilniaus centre jo mados namai „VAMP”.
Erdviuose mados namuose A.Videika kaip tikras bosas sėda už didžiulio ąžuolinio stalo. Miglė kukliai įsitaiso prie nedidelio arbatinio stalelio priešais.
„Iš karto aišku, kas čia viršininkas”, – sakau kartu dirbančiai porai. Bet provokacijoms Videikos nepasiduoda. Arvydas nė nebando neigti, kad jis čia – pagrindinis herojus.
Kai jokių specialių dizaino mokslų nebaigęs ir iš savo klaidų mokęsis Arvydas sugadino šimtus metrų audinio, o verslas nedavė jokio pelno, gelbėjo Miglė.
Jauna pora kurį laiką gyveno tik iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirbančios Miglės atlyginimo.
Drąsa, užsispyrimas, darbštumas ir tikėjimas – šios savybės būtinos norint pasiekti savo tikslų. Dėl jų reikia aukoti ne tik laiką, bet ir pinigus.
„Yra tekę gerokai pasispausti. Bet sunkumai sujungia. Turime ne vieną pavyzdį, kad poras išskiria per geras gyvenimas.
Kai sunku, kur pabėgsi? Ką geriau rasi?” – retoriškai klausė A.Videika.
O dabar, kai verslas jau įsisukęs?
„Kol kas viskas gerai. Mes aiškiai pasiskirstę veiklos sritis. Nejaučiame trinties”, – tikino Miglė.
Kai draugės klausia, kaip ji apsikenčia, kai sutuoktinis nuolat apsuptas jaunų gražių nuotakų, Miglė tik juokiasi: „Nepasakyčiau, kad nesu pavydi, tačiau tik ne dėl to, kad jis sukasi tarp nuotakų.”
Miglė visuomet tikėjo savo vyru. Besąlygiškai jį palaikė ir ėmėsi pačių įvairiausių darbų.
„Viską, ką padarėme, pasiekėme dviese. Negaliu prisiskirti visų laurų. Be Miglės nebūčiau išsivertęs. Ypač pirmaisiais metais. Tada buvo sunkiausia. Padarėme daug klaidų”, – neslėpė Arvydas.
Retai iš sutuoktinio komplimentus girdinti Miglė švytėjo tai girdėdama. Dabar kažin ar ji leistųsi į tokią avantiūrą – palikti šiltą vietelę ministerijoje ir įklimpti į paskolas.
Tačiau prieš aštuonerius metus porai nestigo jaunatviško maksimalizmo. Miglė nesiskųsdama po darbo dienos ministerijoje padėdavo Arvydui. Ant jos vyras matuodavo, taisydavo pirmąsias savo sukneles.
Adatų nubadytais šonais Miglė kantriai fotografuodavosi albumams.
„Matavimai nuvargindavo. Dabar vos išstoviu, kol pamatuoja vieną suknelę”, – prisipažįsta M.Videikė. Dabar ji – mados namų finansininkė.
„Nenoriu mados namuose griežti pirmuoju smuiku. Čia Arvydas – viršininkas. Bet aš neverkiu į pagalvę, kad neturiu kur pasireikšti. Turėjau išmokti daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, bendrauti su klientėmis.
Aš vadovauju šeimos namuose. Ant mano pečių gula visi keturi namų kampai. Stengiuosi, kad Arvydui nebereikėtų dėl nieko sukti galvos”, – kalbėjo Miglė.
„Nesutinku, kad visi keturi kampai ant tavo pečių. Juk ir aš prisidedu – darbuojuosi dulkių siurbliu”, – juokdamasis prieštaravo Arvydas.
Jis Miglei dar ilgai priekaištaus, kodėl taip pasakė. „Jis ilgai pamena nuoskaudas. Aš pirmoji einu taikytis, kai susipykstame, nes mano atmintis trumpa”, – šypsojosi Miglė.
Sostinės Pilaitės rajone gyvenantys Videikos nė nepamena, kiek metų yra drauge. Aštuonerius ar devynerius – kurį laiką svarstė pora.
Kartu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirbusi ir ten susipažinusi pora nepamena ir kuris kuriam pirmiau krito į akį.
„Aš – Arvydui”, – ištarė Miglė. „Man?” – nepatikliai perklausė vyras.
„Arvydas dirbo Audito skyriuje ir kartą atvažiavo tikrinti vieno ministerijos departamento padalinio, kuriame tuo metu dirbau aš.
Taip ir prisitikrinome. Vėliau viename kabinete dirbome”, – pasakojo kūrėjo žmona.
Penkerius metus susituokusi pora nebijo vienas kito patraukti per dantį. Miglė – ne tik pagrindinė Arvydo pagalbininkė, patarėja, bet ir kritikė. Ji pirmoji pamato Arvydo eskizus.
„Mano kritika konstruktyvi. Aš dažniau matuoju merginas, matau, kaip jos reaguoja, ko joms reikia. O Arvydas nori išreikšti savo menines idėjas. Tad kartais jį reikia nuleisti ant žemės”, – sakė M.Videikė.
Bet kitų piktas replikas apie sutuoktinio darbus moteris priima tarsi asmeninį įžeidimą.
„Matau, kiek Arvydas įdeda širdies kurdamas kiekvieną suknelę.
Todėl kai be pagrindo kritikuoja jo darbus, kenčiu lyg gavusi peiliu į paširdžius”, – sakė moteris.
Sutuoktiniai savo mados namus vadina pirmagimiu. Jis jiems rūpi ne mažiau nei pusketvirtų duktė Gustė.
„Kai mūsų paklausia, ar galvojame apie kitą atžalą, sakome, kad kol kas daugiavaikiais tėvais nenorime būti”, – juokėsi vienas šeimoje augęs Arvydas.
Miglei daugiausia tenka auklėti dukterį. Arvydo pareiga – paskaityti pasakas. Kai tėtis per ilgai užsibūna darbe, mažoji pati jam skambina: „Laikas važiuoti namo, aš jau noriu pasakos.”
Sekmadieniais A.Videika šeimą lepina savo gamintais pietumis.
„Nesu supertėtis, bet ką nors reikia aukoti. Gustė jaučia emocijas. Todėl pykstu ant savęs, kai po darbo grįžtu susierzinęs.
Būtų gerai, jei kokiuose vasaros kursuose galėčiau išmokti būti tobulu tėvu”, – kalbėjo Arvydas.
Miglė į viską žvelgia paprasčiau. Moteris jau prisitaikė prie sutuoktinio pedantiškumo ir noro viską atlikti idealiai.
Dabar daugiausia tenka derintis prie Gustės. O ji – tikras tėčio vaikas. Užsispyrusi, turinti tvirtą nuomonę, sunkiai priimanti naujoves.
Pasirodo, dėl pastarosios savybės A.Videika ir ėmėsi vestuvinių suknelių mados.
Kasdienės mados versle kažin ar jis būtų įsitvirtinęs.
„Vakarinių rūbų mada keičiasi ne taip greitai. Ją kuriant reikia laikytis daug taisyklių. Todėl man ji ir yra artimesnė”, – prisipažįsta vestuvinių suknelių kūrėjas.
Arvydo kurta suknele pasipuošusi M.Videikė atrodo elegantiškai. Miglė neslepia, kad sutuoktinis – pagrindinis jos patarėjas kuriant savo stilių.
„Jeigu einame į svečius, nesuku galvos. Palieku jam nuspręsti, kuo man rengtis. Tegul dabar mane visos užjaučia, kokia aš vargšė – pati negaliu išsirinkti”, – juokėsi kūrėjo žmona.
Miglės spintoje nedaug vyro kurtų drabužių. Dažniausiai kurdamas žmonai Arvydas išbando naujoves.
Tačiau jam kur kas maloniau žmoną palepinti kitomis dovanomis nei savo sukurtais apdarais.
A.Videika ryžosi pats Miglei sukurti nuotakos suknią.
„Tai nebuvo tobulas kūrinys. Bet ji atrodė labai gražiai. Kažin ar ką nors keisčiau”, – svarstė Arvydas.
Miglė iki šiol džiaugiasi savo vestuvine suknele. Tačiau dukteriai jos perleisti nenorėtų.
Moteris įsitikinusi, kad kiekviena nuotaka turi turėti savo suknelę.
Mažosios Gustės spintoje kol kas kabo vos vienas tėčio kurtas rūbas. Bet galvoje jau sukasi mintis, kokią princesišką suknelę dukteriai jis sukurs prieš važiuodamas į parodą Barselonoje.
Gegužės mėnesį Katalonijos sostinėje rengiama vestuvinių suknelių paroda prilygsta Paryžiaus aukštosios mados savaitei.
Gustė šios kelionės laukia nekantraudama kaip ir tėtis.
Videikos stengiasi dukrą visur vežtis kartu. Tad nenuostabu, kad Gustė lėktuvu yra skridusi jau daugiau nei 20 kartų.
„Neturime problemų su vaiku, – tris kartus į medį pabeldžia A.Videika. – Gustė puikiai žino, kada mes užsiėmę, ir nereikalauja dėmesio.”
Mažylė drąsiai jaučiasi ir parodose, ir kolekcijų pristatymuose. Pastarąjį kartą per tėvo kolekcijos pristatymą Gustė, apsiavusi aukštakulnius, stovėjo prie scenos ir lyg modelių agentūros vadovė prižiūrėjo į sceną lipančias manekenes.
Gustei sukinėtis tėvų mados namuose patinka labiau nei vaikų darželyje. Mažoji jau reiškia ir savo nuomonę – bet kokia suknele jos neaprengsi.
Kartais apžiūrinėdama tėvo kurtas sukneles ji pasako: „Nežinau, kodėl, bet man šita nepatinka.”
„Tikiuosi, kad Gustės skonis bus išlavintas”, – kalbėjo Arvydas, bet tvirtino nenusiminsiąs, jei nebus kam perleisti savo įkurtų mados namų.
„Būtų smagu, jei Gustė perimtų mūsų verslą. Tačiau vien noro čia nepakanka. Jei darbas nemielas, greitai nusivilsi”, – įsitikinęs A.Videika.
Videikos. Arvydas. Miglė. Pinigai. Taip kažkada juokaudamas iššifravo savo mados namų „VAMP” pavadinimą vestuvinių suknelių kūrėjas.
Kaip ir dera ekonomistams, apskaičiuodami kiekvieną centą, diena iš dienos jau aštuonerius metus Arvydas ir Miglė darbuojasi drauge.
„Niekas nepadarys geriau nei pats” – toks galėtų būti poros devizas. Neegzistuoja jiems ir poilsio dienos.
„Kai klausia, kokios mano darbo valandos, nežinau, ką atsakyti. Prieš atvažiuodamas į mados namus jau užsuku į kelias audinių parduotuves.
Net namie sėdžiu prie kompiuterio ir dirbu. Kai susirgęs vėjaraupiais atguliau į lovą, ištvėriau kelias dienas.
Prašiau, kad Miglė atneštų iškarpų – antraip būčiau pradėjęs laipioti sienomis.
Tai buvo vienintelės dienos, kai nieko nedariau”, – sakė A.Videika, su nekantrumu visada laukiantis vestuvių sezono pradžios.
Žiemą stokodami veiklos Videikos neseniai baltai perdažė mados namų laiptus.
Net ir atostogaudami jie nepamiršta darbo. Pastarąjį kartą poilsis taip įkyrėjo, kad Arvydas per skaipą siuvėjoms rodė, ką ir kaip reikia padaryti.
„Atostogų reikia tiems, kurie nemėgsta darbo. Tiems, kurie pirmadienį jau galvoja apie penktadienį. O penktadienį skaičiuoja dienas iki atostogų”, – įsitikinęs A.Videika.
Geriausias būdas jam su Migle pravėdinti galvą – trumpos, kelių dienų išvykos į kitose šalyse vykstančias audinių muges, dizaino parodas.
Aštuoneri metai su vestuvinėmis suknelėmis. A.Videika net pykteli, kai pasakau, kad per tiek laiko kurti sukneles nuotakoms turėtų būti pabodę.
„Suknelės nėra vienodos. Keičiasi siuvimo technologijos, medžiagos.
Aš ne tiktai nupiešiu gražų piešinį, viską darau pats – iškarpas, parenku medžiagas, nusprendžiu, kaip pasiūti”, – darbus vardijo A.Videika.
Vadybos studijos irgi nebuvo veltui. Jos praverčia plečiant verslą.
„Čia daug matematikos, strategavimo. Reikia aiškios rinkos analizės – ko klientės trokšta. Analizuojame ir kitų dizainerių darbus.
Tik po to prasideda kūryba. Sukurti naują kolekciją kainuoja apie 100 tūkstančių litų.
Todėl tai nėra vien mano saviraiška. Man ne tas pats, ar kitiems gražu, ar ne”, – sakė A.Videika.
Bet nuleisti savo kartelės vien tam, kad įtiktų kitiems, Arvydas nėra linkęs. Gal todėl kartais jis išgirsta, kad yra arogantiškas kūrėjas.
Buvo ne viena klientė, kuriai A.Videika iš tiesų pasiūlė suknelės paieškoti kitur.
„Kai žmogus savo figūrą vertina neadekvačiai, dirbti sunku. Nenoriu sukurti bet kokios suknelės”, – sakė iš savęs ir kitų daug reikalaujantis A.Videika.
Nė viena klientė nesugrįžo į mados namus nepatenkinta.