Tyrime dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. moterų, iš kurių daugiau nei pusė įsitikinusios, jog vyrai joms ištikimi (59 proc.). Tiesa, kai kurios parašė: „Man atrodo, kad vyras man yra ištikimas. Noriu tuo tikėti!“
O štai 40 proc. moterų teko savo kailiu patirti sutuoktinio neištikimybę. Reakcija buvo įvairi.
Таigi, 10 proc. žmonų kovojo dėl savo vyrų naudodamos tipišką moterų taktiką: jos apsimetė, kad nieko nežino ir ėmė kitaip elgtis: tapo atidesnės vyrams (šis metodas pripažintas populiariausiu).
„Man teko tapti geresne, nei jo meilužė“, - prisipažino viena iš apgautų moterų.
7 proc. nusprendė to fakto nenutylėti ir iškvietė atviram pokalbiui meilužę. O kai kurios moterys atsilygino savo vyrui tuo pačiu – užmezgė romaną su vedusiu vyru, tačiau neužteko drąsos apsvąrstyti susiklosčiusios situacijos su jo teisėta žmona.
“Ji atsisakė susitikti su manimi, tačiau aš jai tiesiai šviesiai pasakiau, kad jei kur nors sutiksiu, kaulus sulaužysiu“, - sakė viena apklausos dalyvių O dar 3 proc. žmonų iš karto pereitų prie aktyvių veiksmų: jų pokalbis su meiluže baigtųsi muštynėmis.
Įdomu tai, kad tik viena iš apklaustųjų surizikavo ir pakalbėjo su savo vyru. Tuo tarpu psichologai tvirtina, kad blogiausia, kas gali būti santuokoje, tai nutylėti problemas. O dar viena respondentė teigė, kad nusprendė pažiūrėti tykojančiam pavojui tiesiai į akis. „Susitikome trise ir vyras sustatė viską į savo vietas: mane į pirmą, o ją ištrynė iš savo gyvenimo, kadangi atsidūrėme ties skyrybų riba.“
Dar 6 proc. apklausos dalyvių įsitikinusios, kad dėl vyrų neištikimybės meilužės nekaltos, nes viskas priklauso nuo vyro. Ir paėmusios į rankas šokdynę, paaiškino jam, kur jis buvo neteisus. O kai kurios net pareikalavo iš vyrų kompensacijų už padarytą moralinę žalą. „Jei jis buvo neištikimas, tai turi už tai sumokėti“.
Tuo tarpu 5 proc. apklaustų žmonų veikė tyliai: išjuokė meilužę vyrui girdint. O kai kurios susidraugavo su varžovėmis, o paskui atkeršijo joms. Vienai apklausos dalyvių buvo ypač sudėtinga.
„Mano vyras turėjo meilužį, todėl teko persikelti į kitą regioną ir užversti vyrą darbais“.
Galiausiai 1 proc. respondenčių naudojosi labai nepatikimu būdu, kuris dažnai duoda ne tuos rezultatus, kuriuos norėtų pasiekti moteris. Jos nusprendė išardyti trikampį „Vyras-žmona-meilužė“ pastojusios. Gal tokiu atveju kuris nors iš vyrų ir atsisako ėjimų į „kairę“, tačiau ar tokioje šeimoje augdamas vaikas bus laimingas?
“Jėga mylimas nebūsi“ – prie tokios išvados priėjo mažesnė dalis moterų (apie 3 proc.). Ne viena žmona išvijo vyrą iš namų. Vienos - su prakeiksmais, o kitos net pasakė meilužėms „ačiū“. Dar kitos pasielgė su savo antrosiomis pusėmis kaip su daiktais, atidavusios meilužėms. Arba pačios paliko. „Nekovojau, nes žinau gamtos dėsnius, o jie nenumato patelių kovos už patinus. Tik patinų kovą už pateles“, - sakė viena apklausos dalyvių.
Dar kitos tiesiog laukė, kol vyrui praeis šėlsmas ir verkė. O kai kurios veikė pagal principą: „Paleisk, jei tavo – sugrįš, jei ne, vadinasi, niekados tavo ir nebuvo“. „Laikas viską sustatė į savo vietas. Mes išsiskyrėme. Jis kurį laiko gyveno su ja. Paskui išėjo ir grįžo pas mane. Dabar mūsų santykiai geresni, nei buvo anksčiau“, - neslėpė džiaugsmo viena apklausos dalyvė.