Žinia, daugiausia emocijų perduodama mimika. Todėl veido raumenys gali daug daugiau pasakyti apie žmogų, nei jo kalba. Veik Foresto universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad dėl to veidas nėra vienodas: kairioji veido pusė atviriau ir aktyviau išreiškia emocijas nei dešinioji. Per tyrimą mokslininkai palygino dešiniojo ir kairiojo veido profilių patrauklumą. Tam buvo panaudoti vyrų ir moterų fotoportretai. Dalis vaizdų buvo originalios nuotraukos, padarytos iš dešinės ir kairės veido pusės, o kai kuriose nuotraukose kairysis ar dešinysis veido profilis užfiksuotas paprastu veidrodiniu atspindžiu.
„Mūsų rezultatai parodė, kad kairioji žmogaus veido pusė intensyviau išreiškia emocijas, todėl iš šalies ji atrodo estetiškai malonesnė, - teigė tyrimo vadovas. – Taip pat buvo pasinaudota ir ne viena hipoteze, tarp jų ir emocijų laterališkumu.“ Laterališkumas – asimetrija, t. y. ne visai identiški smegenų kairysis ir dešinysis pusrutuliai bei dešiniojo pusrutulio dominavimas, kuriuo, žinia, reiškiamos emocijos.
Anot mokslininkų, kairioji veido pusė gerokai labiau atkreipė eksperimento dalyvių dėmesį, nei dešinioji, nors kartu jie neįžvelgė jokio skirtumo tarp vyriškų ir moteriškų veidų. Taip pat jiems neturėjo reikšmės, kaip buvo gautas vaizdas: atskiru nufotografavimu ar dešinės veido pusės veidrodžio atspindžiu į kairę ar kairės į dešinę. Tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Experimental Brain Research“.
Kadangi fotografijos buvo nespalvotos, tyrėjai padarė išvadą, kad kairiosios veido pusės patrauklumas – išimtinai jo raumenų nuopelnas. Taip pat mokslininkai mano, kad didelis patrauklumas susijęs su dideliu emocionalumu. T. y., paprastai kalbant, žmogaus veido kairysis skruostas – emocingesnis ir atviresnis nei dešinysis.
Prieš paskelbdami rezultatus mokslininkai rėmėsi ne tik subjektyviais apklausos rezultatais, bet ir objektyviais parametrais – akies vyzdžių dydžiais. Žinia, kad žiūrint į kažką malonaus arba įdomaus vyzdžiai išsiplečia, o kai žmogus pamato kažką nemalonaus, vyzdžiai susiaurėja. Todėl tyrėjai atkreipė dėmesį, kad žiūrint į kairiąją veido pusę eksperimento dalyvių vyzdžiai išsiplėtė. T. y. kairioji pusė jiems buvo malonesnė nei dešinioji.
Gyvuoja teorija, kad dešinioji smegenų pusė dominuoja formuojantis emociniam atsakymui, o tai atitinka gautą rezultatą apie didesnį kairiojo veido skruosto emocionalumą.
Be to, tyrėjai papildė šią išvadą dar vienu kūrybišku pavyzdžiu nurodydami, kad Vakarų Europos dailininkai daugiau portretų profilių nutapė būtent iš kairiosios veido pusės.
Todėl akivaizdu - reikia tiksliai skirti, kuria veido puse ir su kuo mes rengiamės kalbėtis: reikia pasisukti kaire puse, kai kalbatės su draugais ir artimais žmonėmis, o be emocijų dešine puse – su dalykiniais partneriais.