Tyrimo grupės vadovė, dr. Katrin Rudy nusprendė ištirti labiausiai išteptus knygos puslapius, kadangi, anot jos, juos dažniausiai ir skaitydavo žmonės. Tam reikalui ji pasinaudojo specialiu prietaisu – densitometru, tokiu būdu nusistačiusi populiariausius puslapius.
Per tyrimą išsiaiškinta, kad labiausiai nešvarūs religinių knygų puslapiai tie, kuriuose yra maldos tekstai, skirti šventam kankiniui Sebastijonui.
Pagal rašytinius šaltinius, į jį pirmiausiai buvo paleistos strėlės, o paskui jis buvo mirtinai užmėtytas akmenimis.
Anot Rudy, jo žaizdos buvo panašios į maro simptomus ir žmonės pasirinko jį kaip gynėją nuo tos ligos, dėl kurios mirė labai daug žmonių viduramžių Europoje. Mokslininkės manymu, ligos baimė buvo būdinga daugumai skaitytojų.
Tyrėja taip pat išsiaiškino, kad žmonės ne itin stropiai meldėsi naktimis. Toje maldų dalyje, kur buvo meldžiamasi anksti ryte, paprastai nešvariausi buvo tik pirmieji puslapiai.
Jos manymu, žmonės tiesiog užmigdavo beskaitydami.
Dr. Rudy įsitikinusi, kad religija viduramžiais buvo neatsiejama nuo sveikatos apsaugos, planavimo ir bendravimo.
O religinės knygos buvo populiariausios pirmiausiai tarp pasiturinčių žmonių, nes bent keletą dešimtmečių, kol buvo pradėtos masiškai spausdinti knygos, vienetinės maldaknygės galėjo kainuoti kaip namas.
„Knygos buvo tikras lobis, jos buvo skaitomos kelis kartus per dieną meldžiantis, todėl išanalizavus nešvarių puslapių lygį, mes galėjome daug sužinoti apie jų šeimininkų įpročius ir pomėgius“, - sakė dr. K. Rudy.