Aš lenkiuosi žemai ir reiškiu pagarbą mano mielai
močiutei Stanislavai bei mano tetai Nijolei. Mano biologinė mama - tai
žmogus, kuris manęs niekada nemylėjo ir mane, mažą mergaitę,
skriaudė - šio skausmo beribę apimtį supratau tik pati tapusi mama.
Tačiau aš esu dėkinga, kad dėl savo biologinės mamos man buvo
padovanota gyvybė. Norėčiau šiandien padėkoti už beribę meilę,
supratimą, rūpestį mano močiutei ir tetai - taip pat norėčiau atsiprašyti
už savo klaidas ar nuriedėtą ašarą dėl mano naivumo jauname gyvenimo
kelyje ir pasakyti - aš myliu jus abi daugiau nei iki begalybės - jūs esate
mano Mama iš didžiosios raidės.
Jeigu aš laimėčiau šį konkursą - mano vienintelis noras būtų padovanoti
Jums, brangi močiute ir pati šauniausia teta, pačias gražiausias ir
nuostabiausias gėles.
Aciu Jums už nuostabią vaikystę, už meilę, už svajones, už stiprybę, už
pasakas, už patarimus, už tai, kad Jūs esate mano gyvenime. Kaip norėtųsi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių.
Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabinti, bet atstumas skausmingai
viską užgožia. Lieka mintys ir žodžiai, neištarti žodžiai, kurių niekas,išskyrus jus abi, nesupras. Viskas telpa meilėje - žodyje „mama“.