Šiuo metu Panevėžyje dienas už spygliuotų tvorų leidžia 340 nuteistųjų. Didžioji dalis jų – motinos, kai kurios turinčios ir ne po vieną vaiką. Tiesa, net ir gyvendamos laisvėje toli gražu ne visos jos savo atžalas augino pačios. Dėl ne itin pavyzdingo motinų gyvenimo būdo nemažai tokių vaikų auga vaikų globos namuose, tuos, kuriems labiau pasisekė, augina seneliai ar kiti artimieji.
Tokios gimdytojos dėl prarastų vaikų neišgyvena ir Motinos diena joms jokių emocijų nekelia. Tačiau yra ir tokių motinų, kurios net atsidūrusios „zonoje“ stengiasi išsaugoti ryšį su savo vaikais. Viena tokių – 33 metų Aušra iš Kauno.
„Jau gavau dukters sveikinimą su Motinos diena“, – pasigyrė penktadienį lrytas.lt kalbinta Aušra. Jos dukrai – 11 metų. Moteris džiaugiasi, kad mergaitei netenka augti valdiškuose namuose – ją augina seneliai, Aušros tėvai. Kaunietė už grotų pateko prieš 8 metus, todėl per tiek atskirai praleistų metų reikėjo labai stengtis, kad išliktų ryšys su dukra.
Jos bent kas porą savaičių viena kitai siunčia laiškus, kai tik yra galimybė, kalbasi telefonu. Leistinas pokalbio taksofonu laikas – 15 minučių – tuomet prabėga akimirksniu. Nors gerai besielgiančioms nuteistosioms yra numatyta galimybė su šeima susitikti ilgalaikiuose dviejų parų arba trumpalaikiuose keturių valandų pasimatymuose, Aušra šia galimybe pasinaudoti negali – jos senyviems ir prastos sveikatos tėvams atvežti anūkę į Panevėžį pernelyg sunku. .
Su Motinos diena atsiųstame sveikinime dukra Aušrai rašo, kad ją myli, ilgisi. Kaunietė guodžiasi bent tuo, kad iki išėjimo į laisvę jai liko, palyginus su jau atlikta bausme, ne taip jau ir daug – maždaug metai.
Nuteistosios, besiilginčios laisvėje likusių savo vaikų, gali tik pavydžiai žvelgti į kelias likimo drauges, kurios atskirame pataisos namų skyriuje gyvena su savo mažyliais.
Pagal įstatymus, nuteistosios turi galimybę vaikus iki 3 metų auginti pačios. Šiuo metu Panevėžyje bausmę atlieka 10 tokių motinų.
Su keturiais vyriausiais pataisos namų mažyliais ir jų mamomis susitikome šios įstaigos aktų salėje. Penktadienio popietę Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriai nuteistosioms padovanojo nemokamą galimybę pasižiūrėti nuotaikingą spektaklį „Trys lokiai“. Žiūrėti spektaklio gausiai susirinko ir suaugusios pataisos namų gyventojos, tačiau garbingiausią pirmąją eilę užėmė mažiausieji žiūrovai.
Pirmąkart spektaklį žiūrėję išpuošti ir linksmi mažyliai tik iš pradžių ramiai sėdėjo savo mamoms ant kelių. Netrukus jie įsidrąsino ir palikę motinas, spektaklį baigė žiūrėti prisiartinę prie pat scenos ir net bandydami ant jos užsiropšti. Po spektaklio aktoriai pakvietė mamas su vaikais artyn, pasiūlė apžiūrėti jų rankose atgyjančias lėlės. Antrą kartą vaikų prašyti nereikėjo – jie netrukus jau čiupinėjo lokio nosį ar spaudė ranką pagrindinei spektaklio herojei Smalsutei.
.
Galiausiai, atsisveikinę su spektaklio lėlėmis ir aktoriais, vaikai su mamomis susiruošė namo – į atskirame pastate įrengtą specialų skyrių. Judrūs kaip gyvas sidabras mažyliai, eidami per pataisos namų kiemą, netrukus jau žaidė žaidimą „Priversk mamą pabėgioti“. Erdvioje teritorijoje jie puolė bėgti į skirtingas puses, mamos – juos vytis.
Bet čia vaikų dėmesį patraukė retai matomas daiktas – uždarame pataisos namų kieme stovintis lengvasis automobilis. Visi keturi mažyliai beregint susirinko prie jo ir ėmė apžiūrinėti, liesti, o drąsiausias berniukas pabandė net jo dureles atidaryti.
Nei mažylių mamų, nei lrytas.lt korespondentę lydėjusios pataisos namų viršininko pavaduotojos Reginos Stankuvienės tokia mažųjų reakcija nenustebino – automobilį „gyvai“ jie mato itin retai. Kaip ir tikrą kačiuką ar šuniuką. Tiesa, galimybę su pastaraisiais keturkojais susipažinti iš arčiau vaikai neseniai turėjo: paramos šiai įkalinimo įstaigai ėmęs ieškoti iniciatyvus jaunimas pasirūpino, kad čia augančius mažylius galėtų aplankyti kinologė su savo puikiai išauklėtais ir meiliais augintiniais.
Kol kas nei spektakliai, nei šuniukai nerūpi jauniausiam Panevėžio pataisos namuose augančiam mažyliui. Erikui – vos trys mėnesiai. Jo mama, 29 metų vilnietė Loreta sako, kad Motinos dieną pasitinka dvejopų jausmų apimta. Ji džiaugiasi galėdama prie širdies glausti mažylį, tačiau labai ilgisi laisvėje likusio savo vyresnėlio, penkiamečio sūnaus. Berniuką augina Loretos tėvai.
Vyresnysis sūnus dar nemoka rašyti, tai mamai ne laiškus siunčia, bet savo nupieštus piešinius. „Piešia save, mane, namą, mašinas – nebūtų berniukas“, – vardija Loreta. Kai tik gali, su sūnumi ji kalbasi telefonu. Penkiametis neklausia, kur mama yra, bet visuomet teiraujasi, kada ji grįš namo. „O aš vis žadu, kad jau greitai susitiksime ir nebesiskirsime“, – pasakoja vilnietė, kuriai nelaisvėje dar teks praleisti metus ir kelis mėnesius.
Tame pačiame skyriuje už kelių savaičių 21-ąjį gimtadienį švęsianti kaunietė Ginta sūpuoja savo pirmagimę Leilą. Mažylei netrukus sueis pusė metų.
Jauna mama sako, kad auginti dukrytę jai nėra sunku – patarimais apie vaikų auginimą visuomet pasidalija labiau patyrusios šio skyriaus gyventojos, mažylių sveikatą prižiūri įkalinimo įstaigoje dirbančios medikės.
Paklausus, ar neteks su dukryte išsiskirti, Ginta purto galvą. Gali būti, kad visai netrukus jos abi išeis į laisvę – jau paskirta diena, kai teismas spręs šios nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą. Apie tai pradėjusi kalbėti jaunutė moteris pravirko – ji ir nori į laisvę, ir nerimauja, kaip jai ir dukrelei ten seksis gyventi.
Vyriausia tarp nuteistųjų moterų atžalų – Nadiežda. Rugpjūtį mergaitei sueis trys metai ir
su motina jai teks atsisveikinti – 42 metų zarasiškė Svetlana iš trylikos jai skirtų nelaisvės metų „ atsėdėjo“ dar tik trejus. Kadangi artimųjų, galinčių pasiimti auginti mergaitę, moteris neturi, mažylei teks apsigyventi vaikų globos namuose. Svetlana labai norėtų, kad dukrai atsirastų vietos Panevėžyje, jos nereikėtų gabenti į Zarasus. Taip galbūt jai pavyktų dažniau mergytę pamatyti...
Svetlana dar turi 24 metų sūnų. Tiesa, jis laiškus ir sveikinimus motinai siunčia iš įkalinimo įstaigos, nes ir pats atlikinėja bausmę.
Simpatiškas linksmuolis Danielius, bandęs įsitaisyti prie retai matomo automobilio vairo – penktoji vilnietės Tatjanos atžala. Du 38 metų moters vaikai auga globos namuose, kitus du augina jos tėvai. Su netrukus 2 metukų gimtadienį švęsiančiu pagranduku Danieliumi ši nuteistoji viliasi neišsiskirti – tikisi, kad jai bausmės laikas bus sutrumpintas.
Pasak Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojos R. Stankuvienės, beveik visuomet skyrius, kuriame gyvena nuteistosios su mažyliais, būna pilnutėlis. Štai ir dabar čia apsigyventi pretenduoja dvi nėščios nuteistosios, dar dvi netrukus atvyksiančios bausmės atlikti moterys taip pat jau informavo norinčios atsivežti su savimi vaikus. O skyriuje daugiausia gali tilpti 12-ka moterų su
mažyliais.
Ne paslaptis, kad kai kurias nuteistas motinas vilioja ne tiek galimybė auginti savo kūdikį, kiek lengvesnis režimas ir įvairios lengvatos, suteikiamos mamoms. Atskirame korpuse gyvenančios moterys gyvena kambariuose po dvi, joms išduodami produktai, iš kurių virtuvėlėje gamina valgį savo mažyliams, šios mamos naudojasi atskiru pasivaikščiojimų kiemeliu.
Pasak R. Stankuvienės, Pataisos namų administracija, kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais spręsdama, ar leisti nuteistajai auginti nelaisvėje mažylį, pirmiausia žiūri į vaiko interesus. Pavyzdžiui, ar verta vaiką, kuriam po pusmečio sueis trys metai, apgyvendinti su motina, už grotų turinčia praleisti daugybę metų. Juk taip tąsomas vaikas gali būti labiau traumuojamas, nei augdamas pas globėjus ar globos namuose.
Ilgametė pataisos namų darbuotoja R. Stankuvienė taip pat pastebėjo, kad kai kurios už grotų pavyzdingai vaikus auginančios moterys labai pasikeičia, išėjusios į laisvę. Gyvenimo pagundos neretai nugali motinišką meilę.
„Mes labai norėtume, kad motinystės instinktas būtų labai stiprus, kad motinos ir vaiko ryšys nenutrūktų ir po bausmės atlikimo išėjus į laisvę. Bet taip pasiseka ne visiems mažyliams“, – sakė Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja.