Kad ir kaip keistai tai skambėtų, per dvidešimt savo gyvenimo metų dar nesuradau klausimo į kurį mama nesugebėtų atsakyti, ar padėties, iš kurios mama nepadėtų rasti išeities. Kad ir kokia beviltiška situacija beatrodytų, mama visada tik atsidūsta, pasižiūri savo šiltu žvilgsniu, nusišypso ir pasako „Juk čia ne pasaulio pabaiga“. Ir tikrai tai visada įkvepia naujų jėgų, padeda atsistoti ir keliauti toliau iškelta galva.
Aš visada be galo žaviuosi savo mamos stiprybe, nes ji visiems yra uola, už kurios galima pasislėpti ir paprasčiausiai pailsėti nuo visų rūpesčių ir problemų. Aš kiekvieną dieną dėkoju savo mamai, kad užaugino mane žmogumi, kuris moka džiaugtis gyvenimu, gerbia ir myli savo artimuosius ir visada visko siekia iškelta galva.
Ji mane išmokė, kad gyvenime nėra nieko neįmanomo ir gali tapti kuo tik panorėsi, jei tik tikslo sieksi visa širdimi. Mama mane palaiko, kad ir ką nuspręsčiau ir niekada neteisia. Jei galvoja, kad aš neteisi, tik išreiškia savo nuomonę, bet galutinį sprendimą visada palieka man, visada kartodama, kad čia mano gyvenimas ir aš turiu pasimokyti iš savo klaidų. Ir pasimokau, kartais net skaudžiai, bet tada belieka tik nuleisti galvą ir galvoti, na kodėl aš nepaklausiau mamos.
Šis tekstas dalyvauja lrytas.lt paskelbtame rašinių konkurse „Kodėl mano mama geriausia“. Pasidalykite ir jūs savo mintimis apie mamą, pamaloninkite ją gražiais žodžiais ir laimėkite kvietimus dviem žmonėms pasilepinti viešbučio „SPA Hotel Belvilis“ baseino ir pirčių komplekse.
Jūsų rašinių lauksime iki gegužės 11 dienos adresu pramogos@lrytas.lt.