Bet kas čia?! Įėjusi į kambarį pamatau ant sofos susirietusią, neseniai mamos padovanotą meškiuką Tobį apsikabinusią savo mažąją sesutę. Veidelis paraudęs nuo ašarų, labai nelaimingas.„Migle, kas atsitiko, ko verki?“ - bandau išklausti.
„Aš...aš, mes...“,- kažką ji vapalioja. „Sakyk, kas nutiko?“,- nekantrauju aš.
„Aš, Aistė ir Deimantė susiginčijome, kurios iš mūsų mama geriausia“, - pagaliau atsakė sesuo.
„Ir susipykote? Ir visai be reikalo. Sėskis, aš tau paskaitysiu Gedimino Isoko apsakymą „Mano mama geriausia“, - pasakau aš ir nuėjau prie knygų lentynos.
„Ne, ne, nereikia“,- bando prieštarauti Miglė.
„Sykį paukščiai ėmė ginčytis, kieno mama geriausia“,- pradėjau skaityti.
Sesutė nurimsta, prisiglaudžia prie manęs ir klausosi, kaip paukščiai giria savo mamas, kokios jos rūpestingos, kiek daug per dieną jos atneša maisto, kokių tik gardumynų jiems nėra tekę ragauti, kokios jos geros ir kantrios, ištvermingos ir drąsios. Ir kiekvienas paukštis (zylė, šarka, musinukė, kurapka, kregždė ir žvirblelis) giria ir liaupsina savąją mamą ir, žinoma, jie visi yra teisūs.
„Migle, ar supratai, kad ginčytis, kieno mama yra geriausia yra beprasmiška: nėra geresnės mamos už savo mamą“, - paklausiau sesers.
„O taip, ačiū. Viską supratau, bėgsiu pas mergaites. Ar galiu joms nunešti šitą knygą?“, - pasidomėjo Miglė.
„Žinoma, gali“ - pasakiau šypsodamasi.
Kai Miglė palikusi meškiną, išeina, aš jį paimu, prisiglaudžiu ir taip ilgai sėdžiu. Gera. Tiesiog gera. Aš jau išaugau iš vaikiškų rūbelių, man lengva ir gera. Su niekuo ginčytis nenoriu.
- Žinai, meškine, o vis tiek mano mama geriausia. Ji šilumos ir meilės šaltinis. Ji atlaidumo, gerumo, pasitikėjimo savimi mokytoja. Ji užuovėjos salelė. Ji ramybės uostas. Ji nuoširdumo jūra. Ji švelni kaip saulė. Ji tyra kaip perlas. Ji darbšti kaip bitė. Ji graži kaip gėlė. Ji skaisti kaip ryto rasa. Ji...ji... Žinai, meškine, vieną dalyką tikrai gerai žinau - svarbiausias žmogus mano gyvenime buvo, yra ir bus Mama. Jos rankos visada pasiruošusios mane apkabinti. Jos akys visada mane drąsina, guodžia, ramina. Jos lūpos visada man šypsosi, randa tinkamą žodį, atsakymus į sudėtingiausius klausimus.
„Erika, o kodėl kiekvienam vaikui ar paukščiui jo mama pati geriausia?“,- netikėtai iš minčių mane pažadina sugrįžusi sesutė.
- Ogi todėl, kad ji tiesiog yra Mama,- apkabinu mažąją.- Ir niekas jos pakeisti negali.
„Niekas, niekur, niekada. Niekas, niekur, niekada, niekas, niekur, niekada“,- ima dainuoti Miglė.
Keista. Mano nuovargio kaip nebūta.
Šis tekstas dalyvauja lrytas.lt paskelbtame rašinių konkurse „Kodėl mano mama geriausia“. Pasidalykite ir jūs savo mintimis apie mamą, pamaloninkite ją gražiais žodžiais ir laimėkite kvietimus dviem žmonėms pasilepinti viešbučio „SPA Hotel Belvilis“ baseino ir pirčių komplekse.Jūsų rašinių lauksime iki gegužės 11 dienos adresu pramogos@lrytas.lt.