„Mama, neverk, kai užaugsiu aš tau padėsiu ir pats viską susitvarkysiu“, - tarė sūnus.
Mama sėdėjo paėmusi sūnaus ranką, glostė ją ir kartojo: „Kai užaugsiu, kai užaugsiu...“
Dieve, kažkada pykome ant tavęs, kad mums davei protiškai neįgalų vaiką - „kitokį vaiką“.
Diena iš dienos metai iš metų ir taip 29 metus mano žmona, mano sūnaus motina neša šį kryžių. O mes mokomės iš sūnaus dėkingumo, meiles, supratimo, atjautos. Tokie vaikai - tai tarsi lakmuso popierėlis, jie gerą žmogų mato ir jaučia.
Aš, būdamas vyras, padedu tau kiek galiu, bet tiek nepanešu, kiek tu, brangioji, neši.
Iš kur tu turi šitiek geležinės kantrybės ir jėgų?
Šis tekstas dalyvauja lrytas.lt paskelbtame rašinių konkurse „Kodėl mano mama geriausia“. Pasidalykite ir jūs savo mintimis apie mamą, pamaloninkite ją gražiais žodžiais ir laimėkite kvietimus dviem žmonėms pasilepinti viešbučio „SPA Hotel Belvilis“ baseino ir pirčių komplekse.Jūsų rašinių lauksime iki gegužės 11 dienos adresu pramogos@lrytas.lt.