Ar atsimeni, Tu man leidai nusikirpti plaukus, nuvedei pas kirpėją, kuri tai padarė tikrai gerai, o aš pasielgiau siaubingai - paėmiau ir nevykusiai iškarpiau juos. Kai Tu tai pamatei ir klausei: ,,Kodėl?“ aš supratau, kaip Tave įžeidžiau. Tu auginai mano plaukus daug metų, svajojai, kad kai būsiu didelė, kaip aš gražiai atrodysiu ilgais plaukais. Aš to nesupratau ir tol zyziau, kol Tu nusileidai, o aš juos sugadinau. Kaip aš norėjau atsiprašyti... Bet Tu man neleidai, buvai šiurkšti, nes vis dar pykai ant manęs. Tarp Tavęs ir manęs dažnai būna tokia siena - tu įskaudinta, o aš graužiuosi. Taip nutinka tikrai ne dėl Tavo, ar ko nors kito kaltės.
Kalta tik aš - nuolat patenku į bėdą, pridarau nesąmonių, tačiau vėliau kaip skaudžiai reikia mokėti! Ir aš niekada nepasimokau...Ir man visada atrodo, kad kai aš prisidirbu, Tavo manęs mylėjimo lygis nukrenta.
Kad Tu žinotum, kaip aš norėčiau būti darbšti, supratinga, rūpestinga, kad Tau dėl manęs niekada nereikėtų verkti... Kad visada, kad ir ką bedaryčiau, galėtum aplinkiniams besididžiuodama pasakyti: ,,Tai mano vaikas“, kad dėl mano nuopelnų, Tavo veidas švytėtų iš laimės. Taip būdavo tik tol, kol buvau pradinukė, nes tada rūpėjo mokslai, buvau gal kiek paklusni, dabar jau ne. Labai gerai atsimenu, kaip Tu su tėčiu juokdavotės, kai aš ką nors pasakydavau. Kai paklausdavau : ,,Ko juokiatės?“ ir vaizduodavau supykusią, nors man pačiai būdavo juokinga, jūs atsakydavot : ,,Tu dar tokia maža, žiogas, o šneki lyg būtum senė“. Dabar Tu šypsaisi tik tada, kai aš imu nesuvaldomai kvatoti.
Tu labai nori, kad aš būčiau puikus žmogus, būni ir griežta, ir reikli ir aš dažniausiai labai supykstu, kai Tu pasakai : ,,Nes aš taip sakau“ arba ,, Todėl, kad baigiasi ėl“. Žinok, man svarbu žinoti, kodėl Tu tai liepi, nes kai nežinau, man dingsta nors menkutis noras ką nors daryti, nes aš nežinau, kodėl.
Ar esu kada nors sakiusi, kaip aš džiaugiuosi, kad būtent Tu esi mano mamytė? Tu esi nepaprastai stipri dvasiškai. Kiek Tau gyvenimas siuntė išbandymų, bet Tu visus juos atlaikai. Aš ir norėčiau tokia būti. Tu esi labiausiai išsilavinęs žmogus, kokį esu sutikusi. Tavo dvasia turtinga ir...Tu turi geležinę valią. Jos dėka, pasieki kartais, atrodo, neįtikėtinų tikslų. Tu labai išradinga, linksma, o Tavo juokas labai gražus. Tu esi aukščiau visų kitų, Tu tokia vienintelė, Tu esi ypatinga, tik tie, kurie su Tavimi nors kiek bendravo, gali tai suprasti.
Aš dar labai daug ko nežinau ir nesuprantu, bet vieną dalyką žinau geriausiai iš visų: Tu mano mama, Tu mane myli, o aš myliu Tave. Taip bus visada.
Myliu Tave,
Gabrielė
Šis tekstas dalyvauja lrytas.lt paskelbtame rašinių konkurse „Kodėl mano mama geriausia“. Pasidalykite ir jūs savo mintimis apie mamą, pamaloninkite ją gražiais žodžiais ir laimėkite kvietimus dviem žmonėms pasilepinti viešbučio „SPA Hotel Belvilis“ baseino ir pirčių komplekse.Jūsų rašinių lauksime iki gegužės 11 dienos adresu pramogos@lrytas.lt.