Aš prisimenu...
Kai aš gimiau, tu dėl manęs aukojaisi,
Ir nemiegojai ištisas naktis
Tu budėjai šalia mano lovelės
Tu saugojai mano sapnus,
Kai aš verkiau tu mane apgaubei savo begaline šiluma
Ir kartu liūdėjai su manimi,
Kai aš pargriūdavau tu mane guodei ir raminai...
Na aš jau vyresnė, bet Tau dar vaikas...
Nepyk, mama, jei tave aš įžeidžiau nekartą...
Ir patikėk aš labai dabar gailiuos
Juk visi mes prikrečiam kvailysčių
Ir nesvarbu ar mes suaugę ar vaikai,
Štai tavo dėka aš jau beveik užaugusi
Ir tavimi labai didžiuojuosi MAMA,
Kad mane užauginai tokią aktyvią, šaunią
Kaip ir tu pati...
Ačiū tau už viską MAMA!
Štai tokias eiles sukūriau būdama 8 klasėje savo Mamuliukui, o dabar praėjus šešeriems metams nieko nenorėčiau pakeisti. Pamenu, kai mamyčių dienos proga padovanojau Tau šį eilėraštį, kartu apsikabinę verkėme. Ne iš liūdesio, o iš džiaugsmo, už tai, kad turime viena kitą, už tai, kad mūsų meilė ir ryšys stipresnis už visas kliūtis... Kiekvieną rytą dėkoju Dievuliui, kad turiu tokią mamą – pačią geriausią, žaviausią ir mylimiausią. Myliu ir visada mylėsiu!
Šis tekstas dalyvauja lrytas.lt paskelbtame rašinių konkurse „Kodėl mano mama geriausia“. Pasidalykite ir jūs savo mintimis apie mamą, pamaloninkite ją gražiais žodžiais ir laimėkite kvietimus dviem žmonėms pasilepinti viešbučio „SPA Hotel Belvilis“ baseino ir pirčių komplekse.Jūsų rašinių lauksime iki gegužės 11 dienos adresu pramogos@lrytas.lt.