Kiekvienas turi teisę dar kartą pamėginti kurti šeimą, todėl ne viena moteris po skyrybų, su vaiku ant rankų, ryžtasi ištekėti ir viliasi tapti laiminga. Tačiau, kai atsiranda galimybė susituokti antrą kartą, moteris dažnai nesusimąsto, o kaip vaikas sutars su tuo vyru. O juk vaikui naujasis tėtis toli gražu nebūna džiaugsmas, nes dažnam vyrui jis ir lieka svetimas. Vyrams sunku priimti ne savo kraują, pamilti jį ir auklėti kaip savo tikrą vaiką. Net jei ir sutaria, tačiau vyro viduje vyksta nuolatinė kova. Kaip auklėti žmonos vaiką? Jei žiūrėti pro pirštus, daug ko nematyti, viską atleisti, tai jis užaugs egoistas ir nesavarankiškas, o jei nuolat priekaištauti ir bausti, tai jis pasiskųs mamai ir prasidės konfliktai šeimoje. Iš tikrųjų reikėtų tiesiog pamilti jį ir auklėti kaip savo tikrą, mielą širdžiai vaiką.
Tačiau tokia pat ar panaši situacija gali susiklostyti ir tada, kai tėvas veda antrą kartą ir į jo namus ateina moteris. Ta nauja mama gali būti labai gera vyro vaikui, tačiau vis tiek jis žiūrės į ją iš padilbų. Ypač sunku atstoti mamą mergaitei, kurios tikra motina mirė. Jei mergaitė pakankamai didelė, neretai prasideda interesų susidūrimai, abipusis nepasitenkinimas, pretenzijos, priekaištai. Svetimas vaikas nenori naujos motinos glamonių, nepriima jos kaip vyresnės ir dažnai nenori bendrauti. Norint išvengti tokių nesutarimų ir konfliktų, vyrui vertėtų iš anksto supažindinti savo dukterį ar sūnų, kad netrukus į jų namus ateis gyventi naujas žmogus.
Koks bebūtų svetimas vaikas: ūgtelėjęs, mažas, išlepintas ar uždaras, jam reikia švelnumo ir meilės. Jam reikalinga ir tėviška tvirta ranka ir motiniškas švelnus prisilietimas. Reikia suprasti, kad kiekvienas vaikas širdies gilumoje nori turėti pilnavertę šeimą ir tik išoriškai rodo savo spyglius. O iš tikrųjų viduje jis džiūgauja, kad į mokyklą dabar ateis ne tik tėtis, bet ir mama. Ir visai nesvarbu, kad nėra biologinės giminystės su tuo vaiku, bet jam, kaip ir kitiems, reikia šilumos ir dėmesio. O šiluma perduodama palaikant su juo draugiškus kontaktus, auklėjant ir rodant dėmesį.
Dabar nereti ir tokie atvejai, kai pora, gyvenanti ne vienerius metus kartu, neturi vaikų. Daug skausmingiau tai išgyvena vyrai, nes kiekvienas iš jų pasąmonėje nori giminės pratęsimo. Kartais tokioje situacijoje būna viena išeitis: globoti vaikų namų auklėtinį arba įsivaikinti jį. Tačiau, jei moteris sugeba pamilti svetimą mažylį, vyrams tai sunkiau pavyksta. O kad įvaikintas vaikas nesijaustų svetimas, sprendimas dėl įvaikinimo turi būti ne vien egoistiškas moters noras, o labai gerai apgalvotas ir priimtas abiejų sutuoktinių.
Kartais net ir savoje šeimoje vaikas gali jaustis kaip svetimas. Taip atsitinka, kai jis nebūna laukiamas ir jo gimimas tampa nemalonus netikėtumas. Neretai taip atsitinka jaunose šeimose, kur pora dar neišsilakstė, o jau nusprendė sutvirtinti savo santykius tuoktuvių saitais. Gimus vaikui, jauna šeima nežino, kaip jį auklėti ir dažnai perkelia šiuos įsipareigojimus ant savo tėvų pečių. Jie nesupranta dėl savo jaunumo ir nepatyrimo, kaip sunku auginti naują šeimos narį, kad jis užaugtų doras ir sąžiningas žmogus. Todėl reikėtų neskubėti, pirmiau įgyti patirties, o tik paskui susilaukti vaikų.