“Aš susipažinau su šeima, kur vyras buvo gėjus. Mačiau santuoką, kurioje iš esmės nebuvo sekso, stebėjau šeimas, kur sutuoktiniai gyveno atskiruose kambariuose arba metų metais neturėdavo intymių santykių. Žinoma, nesiūlau prieiti iki to, tačiau, jei tai jiems netrukdo, ar galima tai laikyti nenormaliu reiškiniu?“ – teigė psichoterapeutė.
J. Mays manymu, nepaisant paplitusios nuomonės, kad reikia nuolat turėti intymių santykių, iš tikrųjų sekso kiekybė neturi didelės reikšmės šeimyniniame gyvenime. „Aš susipažinau su poromis, kurios turi santykių vieną kartą per dvi savaites, kartą per mėnesį, kartą per tris mėnesius ar net pusmetį. Svarbiausia, kad abu partnerius tai tenkintų“, - sakė britų specialistė.
Anot jos, visada atsiranda pora, kuriai susiklosto labai sudėtinga ar net neįtikėtina situacija. „Aš konsultavau moterį, kuri pragyvenusi su vyru dvidešimt metų santuokoje sužinojo, kad jis mėgsta apsirengti moteriškais drabužiais. Pradžioje ji tiesiog virpėjo iš pykčio ir nuoskaudos, bet paskui mes susitarėme taip: kiekvieną kevirtadienį ji eina pas drauges, o tuo metu jos vyras gali užsiimti tuo, kas jam patinka. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei abu sutuoktiniai to nori. O jei vienas nori, o kitas – ne, reikalas pasmerktas žlugti“.