Chijioke – ne šiaip sau eilinis iš Afrikos atvykęs emigrantas. Per ketverius metus gyvendamas Lietuvoje jis visomis keturiomis stengėsi kabintis į gyvenimą: pramoko lietuvių kalbos, susirado darbą, įkūrė afrikiečių bendruomenę Lietuvoje, tapo jos prezidentu. Jis nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose, socialinėse iniciatyvose, kasmet prisideda prie pavasarį organizuojamo renginio „Afrikos dienos“.
Iš Nigerijos atsikraustęs gyventi į Austriją jis susipažino su lietuve - vargonais grojančia Nora. Ilgai bendravę kaip draugai jiedu pamilo vienas kitą ir galiausiai nusprendė – metas tuoktis. 2007 metais atšokę vestuves dar po metų jie susikrovė lagaminus ir išvyko gyventi į Lietuvą.
Rasti darbą nelengva
Chijioke prisipažįsta, kad rasti darbą svečioje šalyje nebuvo lengva, jam tą padaryti pasisekė tik po kelių mėnesių. „Atvykau kaip emigrantas, neturėjau jokios specializacijos, įgūdžių. Sutikau daryti bet ką, kad tik išgyvenčiau“, – atviravo vyras. Pradžioje su viena Lietuvos kampanija jis laikinai išvyko į Švediją, ten padirbo maždaug pusmetį ir vėl grįžo į Lietuvą. Tuomet įsidarbino vienoje populiarioje šokoladinėje, vėliau dirbo kurjeriu, išvežiojo picas. „Vienu metu per mėnesį uždirbau maždaug 2,5 tūkst. litų – labai džiaugiausi. Kadangi mano žmona irgi dirbo, mes visai šauniai pragyvenome“, – šypsosi jis.
Atvykęs į Lietuvą jis stengėsi užmegzti kuo daugiau kontaktų ir susirasti naujų bendraminčių, todėl netrukus prisijungė prie „Caritas“ organizacijos, susisiekė su afrikiečiais, kurie gyvena Lietuvoje, ir sumanė, kad reiktų įkurti afrikiečių bendruomenę Lietuvoje. Pasak Chijioke, nemažai užsieniečių, kurie dirba ir gyvena Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, jaučiasi vieniši. „Mes Afrikoje gyvename kaip viena, keliolika milijonų žmonių jungianti, šeima, kiekviename žingsnyje jaučiame vieni kitų paramą. Lietuvoje žmonės truputį kompleksuoti, jie bijo prarasti tapatybę“, – savo poziciją dėsto jis. Vyro nuomone, afrikiečių bendruomenė stengiasi būti daugiakultūrinė.
Sūnus kalba tik lietuviškai
Didžiausia problema, su kuria susiduria atvykėliai, – lietuvių kalbos išmanymo spragos, todėl atvykęs į Lietuvą jis iškart nusprendė – mokysis kalbėti lietuviškai. Įstojęs į universitetą ir semestrą pasimokęs jis mokslus metė – buvo per sunku. „Tuomet nusprendžiau mokytis individualiai. Planavau įsidarbinti Lietuvoje, todėl supratau, kad nemokėdamas elementarių frazių žūsiu“, – sako jis.
Vyro teigimu, reikia pripažinti, kad lietuvių kalba – ne iš lengvųjų, tačiau svarbu nebijoti pradėti mokytis. Jis patikina, kad labiau už viską nemėgsta, kai žmonės nuolat dėl kažko skundžiasi, dejuoja ir piktinasi gyvenimu – tokiu atveju norisi laikytis atokiau.
Gyvendamas su žmona lietuve Chijioke nuolat stengėsi mokytis jos gimtosios kalbos, vėliau pradėjo kalbėti su žmonėmis nesigėdydamas daromų klaidų. Kaip jis pats sako, dar ir šiandien jam nėra lengva, tačiau šiuo metu jis jau moka pagrindines frazes, susišneka gatvėje. „Man lietuvių kalba labai graži. Stebiuosi, kaip mano pažįstami, gyvendami Lietuvoje kokius dvejus metus, lietuviškai vis dar nieko nesupranta. Mano vaikas nešneka jokia kita kalba, išskyrus lietuvių. Bendraudami su žmona stengiamės nemaišyti kalbų ir jį mokome tik lietuviškai“, – šypsosi Chijioke.
Adaptacija priklauso nuo asmeninio požiūrio
„Prieš tai gyvenome Austrijoje ir visuomet galvojome, kad būtų smagu apsigyventi kurio nors iš mūsų gimtinėje. Pasirinkome Lietuvą“, – pasakoja jis. Pasak jo, nors Austrijoje, kaip ir visoje Europoje, daug daugiau afrikiečių, nemaža dalis jų užsiima nelegaliu verslu. „Galima suprasti lietuvius, kodėl jie nenori įsileisti kitataučių, juo labiau – juodaodžių. Jie stengiasi apsisaugoti nuo panašios situacijos savo šalyje, todėl į užsieniečius žiūri atsargiai“, – svarsto jis.
Chijioke Lietuvoje turi nemažai planų. Didžiausias jų – Vilniuje įkurti bendruomenę, kuri jungtų visus svetimšalius ir padėtų jiems integruotis Lietuvoje. „Noriu pakeisti lietuvių požiūri į tokius, kaip aš. Nesuprantu, kodėl nuolat jaučiama neapykanta, juk mes nieko blogo nepadarėme. Atvirkščiai – atvykstame į Lietuvą, legaliai dirbame, padedame išlaikyti valstybę – gyvename normalų gyvenimą, kaip ir visi kiti“, – mintimis dalijasi afrikietis.
Afrikietis prisiminė, kaip jam kartą nuvykus į Kupiškį vienas vaikinas paklausė, kaip jam pavyksta išgyventi Lietuvoje. „Atsakiau – nieko ypatingo. Tereikia išvažiuoti į didmiestį, nebijoti bendrauti, susitikti su kitais užsieniečiais, pasidalyti gyvenimo istorijomis. Jis manęs dar kartą paklausė – ar tai tikrai taip paprasta? Manau, jeigu tik yra didelis noras – viskas yra įmanoma. Svarbiausia nebijoti judėti į priekį“, – sako Chijioke.
Nori suburti bendraminčius
Pasak jo, šiais laikais daugelis žmonių tikisi ką nors gauti, tačiau retais kuris nori pats ką nors duoti. Todėl specialus centras – tai puiki vieta visiems drauge susiburti ir užsiimti mėgstama veikla, pasidalyti idėjomis.
Paklaustas, kokių planų turi Lietuvoje, Chijioke išsidavė, kad šiuo metu kaip tik ieško patalpų afrikiečių Lietuvoje bendruomenei įsteigti. „Planuojame užsiimti įvairia veikla. Esu įkūręs užsieniečių integracijos Lietuvoje centrą, kuris vienija ne tik afrikiečius, bet ir visus užsieniečius, įtraukia lietuvius. Noriu suvienyti žmones bendrai veiklai“, – pasakojo jis.
Chijioke teigimu, labai svarbu padėti užsieniečiams suprasti, kad jie čia – ne vieni, kad turi paramą. Jis su kolegomis jau dabar organizuoja įvairius seminarus įvairiose švietimo ir socialinėse įstaigose, ten rengia paskaitas apie Afriką, supažindina žmones su pasaulio kultūrų skirtumais. „Labai svarbu dalytis žiniomis, patirtimi. Kartais truputį liūdna, kad daugelis lietuvių – šalti žmonės, kuriems kitataučiai nelabai patinka. Afrikoje priešingai – visi vienas kitam jaučia palaikymą. Čia man to truputį trūksta“, – nuogąstauja jis.
Prie afrikiečių bendruomenės Chijioke kviečia prisijungti visus, kuriuos domina Afrikos kultūra. „Gyvename labai spalvingą gyvenimą, stengiamės būti įdomūs. Nuolat rengiame įvairius renginius: koncertus, performansus, grojame būgnais, šokame, taip pat planuojame surengti draugiškas futbolo varžybas“, – šypsosi Chijioke ir kviečia visus, besidominčius Afrikos kultūra, nepabijoti ir prisijungti prie gražių iniciatyvų.