Pavyko išsiaiškinti, kad 70 proc. eksperimento dalyvių po vedybų gyvenimo rodikliai pagerėjo, o štai 30 proc. vyrų šie rodikliai labai pablogėjo.
Įdomiausia tai, kad tuos vyrus, kurių gyvenimo kokybė pablogėjo po vedybų, vienijo vienas ir tas pats reiškinys – jie gyveno kartu su uošve po vienu stogu.
Tyrimo autoriai taip pat išsiaiškino, jog tie vyrai, kurie po vedybų gyveno kartu su uošve, jaučiasi nepilnaverčiai. O labiausiai paplitę psichologinio pobūdžio negalavimai – nuolatinė įtampa, nerimas, širdies kraujagyslių ligos ir net potencijos problemos.
Tačiau kai kurie mokslininkai vis dėlto nesutinka su nuomone, kad būtent prasti santykiai su uošve negatyviai atsiliepia žento sveikatai. Anot jų, gali būti ir neblogi santykiai tarp jų, tačiau vyro organizmas genetiškai užprogramuotas nemėgti žmonos motinos.
Todėl ši būsena ar net genetinė liga ir buvo pavadinta „uošvės sindromu“. Mokslininkai taip paaiškino šį reiškinį: tas sindromas atsiranda dominuojančių šeimoje žmonių pasąmonėje, kai jie pradeda konfliktuoti. T.y., jei šeimoje ir uošvė, ir žentas yra lyderiai, paprastai vyras kenčia nuo tokios situacijos. Įdomu tai, kad šis reiškinys pasireiškia labiau tarp gyvenančių nedidelėse vietovėse.
Pranešama, kad JAV į psichologus kreipiasi daugiau kaip 10 proc. vyrų, turinčių „uošvės sindromo“ problemų. Dažniausiai tokiems pacientams specialistai padeda individualiai.
Tačiau amerikiečių psichologai kažkodėl neaptiko anytos sindromo. Bet ir čia specialistai paaiškino: anytos sindromo nebuvimas liudija, kas moterys labiau sugeba prisitaikyti prie bet kokios situacijos ir jos, labiau nei vyrai, atsparesnės stresams.