Vaizdingai mintis dėstantis teisininkas savo knygoje mėgina logiškai įrodyti, kad nepaisant visų pastangų žmonės smurtavo, smurtauja ir smurtaus.
Tai – analitinė knyga, parašyta intelektualaus romano stiliumi. Autorius duoda pylos visiems naivuoliams, kurie tikisi smurtą šeimoje sustabdyti vienu kitu nauju įstatymu.
„Taburetė negali mokyti staliaus, batai – batsiuvio, tačiau svajotojai, ketinantys išgyvendinti smurtą, atrodo, neturi nė mažiausios nuovokos, kad jie savo užmojais pretenduoja į Viešpaties Dievo vaidmenį. (..) Tik savo nuodėmingos prigimties nepripažįstantys naivuoliai gali ryžtis paneigti šią Biblijos tiesą: kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja“.
Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kelis kartus padaugėjo pranešimų policijai apie smurtą šeimose. Moterų organizacijos gerokai atkakliau ėmė kelti į viešumą smurto šeimose faktus ir reikalauti padidinto valstybės dėmesio šiam reiškiniui.
Autorius aptaria prigimtines bei socialines smurto šeimoje priežastis ir itin kritiškai vertina šiuo metu populiarias smurto prevencijos teorijas. Vienoje televizijos laidoje jis šokiravo auditoriją teiginiu, jog beatodairišku kišimusi į šeimos reikalus esama pavojaus gerokai pabloginti nuo smurto nukentėjusių moterų ir vaikų padėtį.
„Smurto prevencijos srityje visada bus keliami nerealūs, neįgyvendinami ir iš anksto krachui pasmerkti tikslai (...) Šeimoje žmogus dėl savo prigimties negali gyventi nenuodėmingai, o smurtas yra toks neišvengiamas visuomenės palydovas kaip ir ligos, mirtys, avarijos ar katastrofos, nuo kurių nėra ir negali būti panacėjos“, - teigia K. Jovaišas.
Autorius smogė į paširdžius teiginiu, jog labai dažnai smurtas šeimoje neturi nieko bendra su teisiniu smurto apibrėžimu.
„Nėra tapatumo tarp smurto buitine ir teisine prasme.(...) Sąvokos „prievarta“ ir „smurtas“ stebėtinai dažnai nekorektiškai ir nepagrįstai vartojamos kaip sinonimas, nors sąvoka „smurtas“ apima tik neteisėtą ir kriminalinę prievartą.(...)
Jis analizuoja smurto rūšis ir bando paprotinti piliečius, kad jie nesuplaktų į vieną kokteilį skirtingų situacijų, panašių tik išoriškai.
„Civilizacijos apynasrio netramdomą apsitaškymą purvais, smagų apsispjaudymą riebiais skrepliais ar net tarpusavio muštynes kaip ne vieno, o abiejų sutuoktinių (intymių partnerių) „kūrybinės“ veiklos rezultatą apima sąvoka „abipusis smurtas“. Jis išskyrus kai kurias išimtis, nėra smurtas juridine prasme...“ - tai vis citatos iš monografijos.
Ją tikrai vertėtų perskaityti smurto prevencijos darbą dirbantiems specialistams ir įstatymus kuriantiems žmonėms. Knyga yra mokslinė. Joje analizuojami mitai apie smurto prevenciją, šeimų ir aukų tipai, blogio padariniai ir kiti svarbūs dalykai.
Joje širdžiai peno rastų ir humoristai bei satyrikai, nes moksliniai dalykai pateikiami spalvingai ir sarkastiškai.
Netikite, kad smurtaujate? Teisininkas K. Jovaišas jums įrodys, kad tai darėte vakar, šiandien ir to paties griebsitės rytoj.