Man keista, kada kai kurie žmonės tiek sureikšmina vienkartinį seksą su kitu. Ir tik nereikia raukytis – meskite į mane akmenį tas, kuris esate be nuodėmės! Žinoma, nevisos ir nevisi miega su kitais mylimiesiems už nugaros, bet, pasakykite, kuri ar kuris nors sykį negalvoja apie tai, kaip gera būtų pabučiuoti gražuolį, sėdintį prie baro, ar kaip viskas būtų su ana tuo (arba ta) akiniuotu ir stilingu vyru, dirbančiu tame pačiame skyriuje? Iš tiesų, tokios mintys – jau lašas į neištikimybės taurę. O lašas po lašo, kaip žinia, ir akmenį pratašo.
Faktas, kad vyrams sunkiau sekasi susidoroti su mintimi, jog jų moteris gali žavėtis, ir net iškeisti jį, tokį tobulą, į kitą! Vyriškojo ego baimę įrodo ilgai naudoti ištikimybės diržai, neištikimų žmonų užmėtymas akmenimis ir net visuotinai paskleistos teorijos, neva vyrai tai jau poligamiški, ir “į kairę” eina kone verčiami motulės gamtos, o štai moterys širdyje yra monogamiškos, ir tik trečdalis jų ryžtasi neištikimybei. Ir dar nuolat kalbėta, kad svetimoteriaujančiam vyrui reikia tik sekso. O vyrą apgaudinėjančios moterys neva ieško pripažinimo ir dėmesio, kurio joms neduoda jų teisėti mylimieji, ir už šiuos jausmus joms tenka užmokėti kūnu. Atleiskite, brangūs vyrai, tačiau esu linkusi sugriauti šį mitą.
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichoterapeutas Liudvikas Lazauskas pasakoja apie brito – Robino Beikerio vadovaujamos mokslininkų grupės atliktus tyrimus – ištyrę penkis tūkstančius ištekėjusių moterų (nuo 30 m. - 40 m.) mokslininkai nustatė, kad kas devintas jų auginamas vaikas – ne nuo biologinio jų tėvo. Įdomiausia tai, kad daugelis moterų to nė neįtarė! Pasinaudoję hipnoze, tyrėjai nustatė įspūdingus faktus: daugiau nei pusė moterų paprasčiausiai neprisiminė buvusios neištikimos! Papildomai tirta keli tūkstančiai vienos didžiulės įmonės darbuotojų – pildydamos anketą tik trečdalis jų nurodė buvusios neištikimos, tačiau R. Beikeris panaudojo kitus būdus informacijai surinkti (įtaisė kameras arbatos gėrimo kambariuose), ir ištyręs tų pačių moterų pokalbius paskelbė sensacingas išvadas – moterys nėra labiau linkusios į ištikimybę, paprastai tariant, - mes, moterys, “į kairę” einame taip pat dažnai ir noriai, kaip vyrai, tik mažiau apie tai kalbame, nes visuomenė vis dar linkusi teisinti neištikimus vyrus, ir smerkti tokias pačias moteris.
Beje, Kanados mokslininkai padarė dar vieną reikšmingą atradimą – pasak jų, moterys turi savotišką “neištikimybės” geną, kuris aktyvuojasi ovuliacijos metu. Kitaip tariant, jei jūsų moteris negauna dėmesio, nesijaučia mylima ir išklausyta, be to, artėja jos ovuliacijos diena, o horizonte pasirodo atkaklesnis mačo – labai didelė tikimybė, kad dailioji lytis patyliukais pasimėgaus meile už santuokos ribų. Mokslininkai tai aiškina gamtos užkoduotu noru pastoti, pasirinkus aktyviausią ir stipriausią patiną. Bet kam rūpi mokslas, kai nežinia kodėl pagauni save akylai stebint svetimą vyrą?
Kaip ji jausis po to? O kaip jaučiatės jūs, vyrai? Na gerai, pirmiausia, viskas priklauso nuo to, dėl ko moteris ryžosi būti neištikima. Jei dėl savęs, - moralinės pagirios jos nekankins. Na, pažaidė, pasijuto pakylėta, gal suklydo. Kiek blogiau, jei neištikimybė pasirenkama kaip keršto įrankis – kerštas gal ir įvyksta, tačiau labiau skauda pačiai keršytojai, be to, tokį seksą pasąmonė būna linkusi “nugrūsti” į tolimiausią kampą. Nes ir objektas dažnai bet koks pasitaiko, ir šiaip, nelabai aišku, ką toliau daryti. Dar yra neištikimybė padauginus alkoholio arba tiesiog, - “netyčia”. Svarbiausia, šiai neištikimybės rūšiai nepasirinkti viršininko – gausios apkalbos garantuotos, o perspektyvų jokių. Gali net tekti keisti darbą. Na ir apskritai, tokia neištikimybė kaip loterija, - galimybė laimėti - viena iš milijono. Gerai tai, kad ji ateina ir praeina beveik nepastebimai. Liūdniausias variantas – sąmoninga neištikimybė. Prie jos priartėjama tuomet, kai norima/svajojama/sapnuojama/planuojama būti su kažkuo kitu, nei sutuoktinis. Leidžiate sau pagalvoti apie tai, kad gali būti neištikimas/-ma, ir jūs jau įveikėte pusę kelio. Kodėl po viso to, ką parašiau, sakau “liūdniausias variantas”? Nes čia priėjome iki vietos, kur vyrų ir moterų neištikimybė smarkiai skiriasi. Jau išsiaiškinome, kad abi lytys “į kairę” eina vienodu dažnumu, ir dėl tų pačių priežasčių: nori dėmesio, nori meilės, nori sekso, nori kažko naujo. O štai PO TO skirtumas atsiranda. Nes su kita permiegojęs vyras ramiai parūko, sėda į automobilį ir grįžta namo pas žmoną plauti lėkščių ir vedžioti su vaikais šuns. O moteris, pasiryžusi būti neištikima būtent su šiuo vyru, pasak psichoterapeutų, jau yra pasirengusi naujiems santykiams, naujai meilei...Ir dar. Jei jis plaus indus ir galvos....apie indus, moteris po to galvos tik apie jį. Išgyvens didesnį arba mažesnį įsimylėjimą, “paskraidys” kelias dienas, o tuomet mokės kainą – jausis liūdna ir palikta. Pasirodo, net vienkartinis seksas moteryse užmezga emocinį prisirišimą, kuris gali suteikti ir skausmo, ir skyrybų liūdesio. O štai vyrai to nepatiria – seksas su meiluže jiems nieko bendra neturi su emociniu prisirišimu, - tai tik nuostabus seksas su nuostabia moterimi. Ir taškas.
Iš tiesų visas gyvenimas yra tarsi perpetuum mobile - meilė, nusivylimas, atradimas, įsimylėjimas, nusivylimas, aistra, praradimas. Nežinau, kurioje stadijoje esate jūs, ir ar yra kokių amžinos meilės receptų. Ne apie tai ir kalbame. Pabaigai pasakysiu du dalykus: pirma, jei pats jautiesi purvinas, puikiausias būdas pasijusti geriau – išjuodinti kitą. Taigi, jei sutuoktinį ar mylimąją netikėtai apsėda jūsų grafiko, maršrutų, pokalbių, trumpųjų žinučių ir net žvilgsnio sekimo manija – greičiausiai jo sielą spaudžia neištikimybės nuodėmė. Ji tikrai sumažėja, kai neištikimasis sugeba rasti sutuoktinio neištikimybės įrodymų. Ir paskutinis, bet labai svarbus, pasak psichoterapeuto L. Lazausko dalykas. Jei jau pasinaudojote savo teise rinktis ir buvote neištikimas – gerai pagalvokite, ar kada nors, kokiomis nors aplinkybėmis verta bent užsiminti apie tai draugei, ar dar blogiau, - pačiam sutuoktiniui ar mylimajai. Nors kiekvienas esame pagalvoję, “o kas jei....”, priimti žinią apie neištikimą partnerį geba toli gražu ne kiekvienas. Jūsų išpažintis nepalengvins nuodėmės ir nepasieks to tikslo, apie kurį svajojate – jis ar ji tikrai nesupras, kad taip pasielgėte, nes ilgėjotės meilės, norėjote supratimo ar švelnumo. Tačiau įgis teisę kaskart, progai pasitaikius, priminti jums, koks niekšas ar kokia begėdė esate.
Grįžtant prie to skambučio, apie kurį rašiau pradžioje. Jei norėčiau, galėčiau perskambinti. Sutrukdyti. Priversti nervintis. Teisintis prieš ją ar nerimauti,- gal netyčia anksčiau grįžtu? Bet ar to reikia?....