Moteriško homoseksualumo klausimais gyvuoja kelios teorijos. Pagal pirmą iš jų, vadinamąją biologinę, moterų netradicinę seksualinę orientaciją nulemia tai, kad joms reikia daug daugiau laiko lytiškai susijaudinti nei vyrams. Ir labai trumpai trunka lytinis aktas su priešingos lyties atstovais. Todėl ir atsitinka taip, kad moterys neretai atranda paguodą savo draugės glėbyje. Būtent intymų suartėjimą, iš esmės susidedantį vien iš preliudijos, lesbietės dažniausiai ir įvardina kaip pagrindinę priežastį, kodėl jos nusprendė neturėti lytinių santykių su vyrais.
Tuo tarpu evoliucinės teorijos šalininkai tvirtina, kad moteriškas homoseksualumas užgimė dar senovės laikais. Tuo metu kai vyrai medžiojo, ieškojo maisto, kovėsi, moterims teko tenkinti savo prigimtinius seksualinius poreikius ne kaip nors kitaip, o vienai su kita. O kai kurių mokslininkų manymu, būtent dėl tos priežasties jų vaikams atsirado ypatingas homoseksualumo genas, kurio „dėka“ palikuonių seksualinė orientacija ėmė keistis. (Nors iki šiol tai ir nėra įrodyta). Manoma, kad lesbietiški santykiai ir dabar labai paplitę tarp įvairių šalių gyventojų, kur norma laikomos poligamiškos santuokos ir haremai.
Pagal sociologines teorijas, meilė tarp dviejų moterų pagrįsta tuo, kad per kelis amžius į moteris buvo žiūrima itin rūpestingai, švelniai ir jausmingai ir joms buvo leidžiama daug daugiau silpnybių nei vyrams. Tuo metu daugelyje senovės kultūrų, pavyzdžiui, Kinijoje, neabejojama, kad bet kurio žmogaus seksualinė orientacija yra dvilypė ir ji būdinga tiek vyrams, tiek ir moterims.
Šiuolaikinių mokslininkų atlikti sociologiniai tyrimai įvairiose šalyse parodė, kad dauguma moterų arba turi homoseksualinių santykių patirties, arba norėtų išmėginti, tiesa, su sąlyga, kad nesužinotų nei vienas iš jų draugų ir pažįstamų. Tuo tarpu tyrėjai dalina lesbietes ir biseksualias moteris, priklausomai nuo jų amžiaus, į tris grupes. Pirmai kategorijai priklauso mergaitės paauglės, kurios dažnai stengiasi išsiskirti iš kitų savo nestandartiniu elgesiu ir kurioms daro stiprią įtaką masinė kultūra, kur homoseksualumo idėjos pastaruoju metu vis labiau propaguojamos.
Antrąja grupę sudaro merginos, kurioms 20-35 metų. Jos skirtingai nuo daugumos paauglių, jau turi seksualinių santykių su vyrais patirties. Todėl išmėginusios su jais, renkasi sau į partneres moteris. Ir neapsirinka, kadangi mylėdamosios su jomis, patiria didesnį malonumą. O trečiai kategorijai priklauso moterys, kurioms daugiau kaip 35 metai. T.y. tokios moterys, kurios dažniau teikia pirmenybę vienalyčiai meilei dėl to, kad nusivilia tradiciniais santykiais. Pavyzdžiui, po kelerius metus trukusios nesėkmingos santuokos su vyru. Tačiau seksologų manymu, dauguma moterų linkusios ilgainiui per savo gyvenimo metus turėti sekso partnerių tiek tarp vyrų, tiek ir tarp moterų.