Psichologė Inga Šulcienė patikina, kad šie du kintamieji neabejotinai susiję – kompiuterį ar televizorių tėvai pasirenka kaip lengviausią būdą užimti vaiko laiką. Taip daug patogiau – tuomet vaikas netrukdo ir nereikalauja dėmesio.
„Statistika byloja, kad vis jaunesni vaikai pradeda naudotis internetu, ir jau netgi pradinių klasių moksleiviai turi savo anketas socialiniame tinklapyje „Facebook“. Taip vadinamas apsigyvenimas internete gali būti pavojingas vaikams. Mažieji nebenori žaisti tradicinių žaidimų ir bendrauti, nors tai lavina tam tikrus socialinius įgūdžius.
O kompiuteriai žaidimai ir kuriami taip, kad būtų patrauklūs, keltų susidomėjimą ir įtrauktų“, - sako psichologė.
Kitas aspektas, kurį vaikuose pastebi specialistė – tai elgesio problemos. Dabartiniame gyvenime elgesio normos tapo kur kas lankstesnės, todėl tėvams sunku apibrėžti ribas, kaip vaikas privalo elgtis. O mažieji tuo kuo puikiausiai piktnaudžiauja.
Psichologė tikina savo darbe susidurianti su kur kas daugiau tokių pavyzdžių, kai vaikui labiau kenkia ribų nebuvimas nei per griežtos ribos: „Kartais tėvai kreipiasi į specialistus, nes nebegali priversti vaikų atlikti elementariausių dalykų – išsivalyti dantų ar susitvarkyti kambario. Jiems tai netampa savaime suprantamu dalyku ir dėl to kiekvieną kartą yra ginčijimąsi.
Abu kraštutinumai – tiek ribų nebuvimas, tiek ir per griežtos ribos auklėjime kenkia. Kai ribų nėra, vaikui būna sunku taikytis prie kitų, adaptuotis darželyje ar mokykloje. O per griežtos ribos trukdo ugdyti savivertę ir sukelia įvairių baimių. Dabartinių suaugusiųjų karta auklėta daugiau autoritariškai, o šiuolaikiniai vaikai vis dažniau auga be aiškių elgesio ribų nustatymo“.
I. Šulcienė teigia, kad blogiausia, kai nėra nuoseklumo – vienas iš tėvų viską leidžia, o kitas draudžia.
Psichologinę pagalbą telefonu teikianti „Vaikų linija“ pateikia tokią statistiką apie pokalbiuose minimas vaikų problemas: dažniausiai vaikai skundžiasi dėl santykių su draugais (12 proc.), antrąja didžiausia problema įvardija patyčias (10 proc.). Santykiai su tėvais vaikams yra taip pat viena didžiausių jų problemų (8 proc.).
Kartais į „Vaikų liniją“ paskambinę vaikai nori ne tik išsipasakoti, gauti emocinę
paramą, bet sulaukti pagalbos jų aplinkoje, tam tikrų specialistų įsikišimo
į situaciją, nes yra pažeidžiamos vaikų teisės. Dažnai tai būna atvejai, kuomet
vaikas patiria prievartą namuose.
Šiuolaikiniams vaikams neretai būdingi ir agresijos proveržiai. Specialistai neabejoja – jį sukelia vaiką supanti aplinka. Ką mažasis mato aplink save – taip ir elgiasi. Žiniasklaida, smurtiniai filmai, taip pat ir kompiuteriniuose žaidimuose sutinkamos smurto scenos sukelia neigiamus išgyvenimus vaikui.
Kitas svarbus agresijos šaltinis – vis dar opia problema laikomos patyčios tarp vaikų.
Tačiau ko gero didžiausią įtaką vaikui turi šeima. Mažamečiai vis mažiau praleidžia laiko su darbuose pasinėrusiais tėvais.
„Dabar tiek mama, tiek tėtis nori siekti karjeros, o vaikas yra paliekamas su auklėmis ar seneliais. Tiesa, kai kurios mamos ir šiais laikais yra labai įsitraukusios į vaikų auginimą. Tačiau nereikia pamiršti, kad bendravimas matuojamas ne tik praleidžiamų valandų skaičiumi“, - sako Inga ir patikina, kad dauguma psichologų pataria esant galimybei pirmuosius tris vaiko gyvenimo metus praleisti vienam iš tėvų kartu su juo. Nes būtent šiuo metu vystosi savivertė, mokomasi bendrauti.
„Bet jei mama, sėdėdama namuose ir nedirbdama, tampa pikta ir pavargusi, auginti vaiką kelis metus tikrai nėra išeitis. Svarbiausia, ne kiek laiko praleidžiame su vaiku, o kaip“, - teigia psichologė.
Specialistė patikina, kad turėti tam tikrų baimių skirtinguose amžiaus etapuose – visiškai normalu. Daugumą „baubų“ vaikai išauga: „Šiuolaikinių vaikų raidos etapai mažai kuo skiriasi nuo ankstesnių kartų. Pastaruoju metu labiausiai pastebimas pokytis – užsitęsusi paauglystė. Dabartinių paauglių branda yra vėlesnė“.
Dar vienas pokytis, matomas vaikus auginančiose šeimose – didėjantis tėvų amžius. Sociologai teigia, kad idealus amžius gimdyti vaikus – 32 metai. Didesnė branda ir sąmoningumas atsiliepia vaiko auklėjimui ir emociniam komfortui. Tačiau I. Šulcienė patikina, kad gerokai vyresniems tėvams taip pat nėra lengva susikalbėti su savo vaikais, ypač kai jie paauga.
Psichologė mano, kad Lietuvoje dabartiniai vaikai turi pakankamai neblogas sąlygas augti – dauguma jų turi galimybę lankyti būrelius ir ugdyti savo sugebėjimus.