Ir kaip liūdnai tai beskambėtų, bet nemažai jų tuokiasi ne iš meilės. Nors patys nuoširdžiai tiki, kad būtent meilė ir atvedė juos prie altoriaus. Tačiau netrukus po vedybų paaiškėja, kad jiedu - svetimi žmonės. Europos sociologų asociacijos apklausos duomenimis, tik 10 iš 100 santuokų sudaromos iš nuoširdžios ir tikros meilės. Sakoma, kad santuoka, tai - loterija. O jaunimas net mėgsta pajuokauti ta tema: „Vedybos – ne loterija, nes loterijoje dar gali kažką laimėti“.
Ieškodami žmonos vyrai iš anksto nusistato sau kriterijus. Taip pamažėle santuoka tampa nykstančių santykių tipu, kurį, panašu, teks įrašyti į Raudonąją knygą. Nes, anot tyrėjų, daugiau nei pusė apklaustų jaunų porų teikia pirmenybę gyvenimui be santuokos. Vakaruose tai vadinama „free love“. Tai reiškia kažką panašaus į musulmoniško tipo santuokinius ryšius. T.y vienas vyras gali turėti dvi ar net daugiau žmonų.
Ir vis dėlto vyrai veda. Tai kas juos stimuliuoja savanoriškai aukotis?! Pamėginkime išsiaiškinti.
Prisimenate posakį: „Jei norite turėti gražią, protingą ir turtingą žmoną, jums teks vesti tris kartus“.
Iš tikrųjų rinkdamiesi sau būsimą žmoną, vyrai iš anksto nusistato kriterijus, kuriuos ji turi atitikti. Tačiau neretai nutinka taip, kad ta, kuriai jis jaučia švelnius ir tikrus jausmus, neatitinka jo socialinio statuso, išsilavinimo, žemesnio kultūros ar intelektualinio lygio, galų gale nemoka gaminti valgio. Žodžiu, nė iš tolo nepanaši į idealios žmonos portretą. Todėl ne vienas vyras nusprendžia: vesiu bendradarbę Marytę, kuri, be visų išvardintų kriterijų, ne tik moka kepti skanius pyragėlius, bet ir prižiūrėtų mamos mėgstamas gėles ant palangės. O mylėti bus galima bet kurią.
Ir tokių situacijų – per akis. Kažkada, dar iki vedybų, viena draugė prasitarė kitai, kad nemyli savo būsimo vyro ir klausė, kaip jai elgtis. „Nieko tokio, - atsakė ši.- Aš taip pat myliu Bradą Pittą, o gyvenu su nemylimu“.
Gyvuoja senas ir išmintingas pasakojimas apie du idealus. Vienas jaunuolis nusprendė, kad ves tik tą merginą, kuri atitiks jo įsivaizduojamą idealą. Jis apvažiavo visas apylinkes, bet nieko panašaus, apie ką svajojo, nerado. Tada jis nusprendė leistis į savo idealo paieškas po visą pasaulį. Draugai ir giminaičiai atkalbinėjo vyrą, tačiau jis nieko neklausė ir išsiruošė į ilgą kelionę. Dešimt metų jaunas vyras praleido blaškydamasis po pasaulį, daug ką pamatė, daug išgyveno, bet taip ir nesurado idealios moters.
Jam beliko grįžti namo ir praleisti likusį gyvenimą vienatvėje. Tačiau pakeliui į namus jis sutiko nepaprasto grožio merginą. Pakalbėjęs su ja, vyras suprato, kad atrado tą, kurios ieškojo daug metų. Jis papasakojo merginai apie savo blaškymąsi, prisipažino, kad visą gyvenimą ieškojo būtent jos ir tučtuojau pasipiršo jai. Mergina nusišypsojo ir atsakė: „Tu ieškojai savo idealo tūkstančius kilometrų nuo čia, o aš atradau savo visai arti. Atleisk, bet aš jau turiu vyrą ir myliu jį daugiau už viską pasaulyje“.
Taigi, jei jums pavyko atrasti savo idealą, tai dar nereiškia, kad jūs taip pat idealiai tinkate tam žmogui. Nes kiekvienas turi savo idealą. Tačiau, kai vyrai susiduria su tokiu neatitikimu, po to ne vienas iš jų padaro lemtingą klaidą: veda nemylimą moterį.
Santuoka iš išskaičiavimo gali būti ne tik dėl pinigų. Tikriausiai daugelis girdėjote pasakymą, kad vyrai pirmą kartą veda iš meilės, antrą - iš išskaičiavimo, o trečią iš įpročio. (Gaila, kad ne iš meilės). Dabar, kai finansinis nestabilumas purto daugelio kišenes, vyrams kaip niekada reikalingas užtikrintas rytojus. Tačiau kalbant apie santuokas iš išskaičiavimo, nereikėtų turėti omenyje vien finansinį suinteresuotumą. Išskaičiavimas gali būti ir dėl būsimos žmonos socialinio statuso, jos karjeros, padėties visuomenėje, populiarumo ir kitų pasiekimų.
Bet yra ir tokių vyrų, kurie tuokiasi iš išskaičiavimo norėdami aprūpinti savo mylimą moterį tuo, ko ji užsitarnavo.
Santuoka – savotiškas stereotipas, susiklostęs ir įsitvirtinęs žmonių pasąmonėje. Tačiau nepaisant to, vis daugiau jaunų porų gyvena kartu nesusituokusios ir nekreipdamos dėmesio, kad įstatymų leidėjai nori pripažinti šeimą tik oficialiai susituokusias poras.
Vien „reikia“ nepakanka. Iš tikrųjų normalus vyras širdies gilumoje svajoja sukurti šeimą, įkalti vinį kartu su sūnumi namuose ir valgyti žmonos išvirtus cepelinus sekmadieniais. Nors tokios idilės daug iš jų net sapne neregėjo. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Jaunystėje vyrai vaikosi tik ilgakojų gražuolių, sulaukę brandaus amžiaus jau ilgai ir kruopščiai renkasi, bijodami pakartoti tas pačias klaidas ir niekaip negali apsispręsti.
Tačiau norint sukurti visavertę, tvirtą, svarbiausia, abipuse meile pagrįstą šeimą, vien „reikia“ nepakanka. Nors yra daug priežasčių, kodėl vyrai veda ne iš meilės. Viena iš jų, tai ir netikėtas draugės nėštumas, su kuria jis jau rengėsi skirtis, ir poreikis pakeisti gyvenimo būdą bei ritmą , kai viskas nusibosta iki gyvo kaulo ir norisi kažko naujo, ir troškimas būti mylimu, ir vienatvės, senatvės baimė, ir t.t. Aišku, tokios santuokos, anksčiau ar vėliau, pasmerktos žlugti.