Dėl sekso rutinos kaltos moterys

Tačiau atlėgus pykčiui, neapykantai ir nuoskaudai vis dėlto vertėtų pagalvoti, kad dėl tokio savo elgesio jie turi tam priežasčių. Gal vis dėlto reikėtų pamėginti juos suprasti ir tuo pačiu išsivaduoti iš kankinamų minčių ir prastos savijautos.

Tose šeimose, kur moterys įpratusios nurodinėti savo vyrams ar be priežasties joms užeina isterijos priepuoliai, daug greičiau atsiranda seksualinių problemų, sekso rutina. Prie tokios išvados priėjo JAV mokslininkai, atlikę tyrimą ir norėdami išsiaiškinti intymių santykių dažnumą tarp sutuoktinių. Tyrimas parodė, kad moterų pomėgis ne tik savarankiškai priimti sprendimus, bet ir pastatyti vyrą į vietą turi tiesioginės įtakos jų seksualiniam gyvenimui. Todėl, kai moterys pradeda skųstis savo vyrais, kad girdi, ne taip pažiūrėjo, ne taip pasakė, ne taip padarė, ir, apskritai, nieko nesugeba lovoje, turėtų dėl to pirmiausiai kaltinti pačios save.

Jei moteriai maloniau užmigti apsikabinus knygą ar pagalvę, o ne vyro glėbyje, ji neturėtų stebėtis, kodėl vyras neskuba į jos sušildytą lovą. Dar blogesnis scenarijus: jei pora tarsi ir sutaria, tačiau sekso nebeliko. Beje, nelabai moteriai jo ir norisi.

Iš tikrųjų priešingai lyčiai seksas prasideda toli gražu ne lovoje, o nuo vyro pirmojo žvilgsnio, dėmesio moteriai, peraugančio į geismą. Tada, kai jis pajunta, jog greta jo – ta moteris, su kuria jis jaučiasi tikru vyru, mačo. Ir tas intymus pojūtis jo neapleidžia visą laiką, nesvarbu, ką jis tuo metu beveiktų. Išgirdęs jos balsą, pamatęs besišypsančią, vien įsivaizduodamas ją jis jaučia intymų malonumą. Moteris, su kuria vyras nori mylėtis, jam tampa savotišku angelu sargu. Tada vyras jaučiasi saugus ir ramus.

Vyras „mylisi“ ir tada, kai prisimena jos švelniomis rankomis išlygintus marškinius, ir tada, kai ji tyliai, tarsi katė prisėlina prie jo ir apkabina bei pagiria jo iškeptą kiaušinienę. Tačiau, ar daug šeimų gali pasigirti tokiais santykiais? Juk ne viena moteris supranta seksą tik lovoje ir intymų lytinį aktą. O vyro ištikimybę ir atsidavimą moterys neretai matuoja tik pagal jo erekcijos stiprumą. Užtat ir atsitinka taip, kad po 2-3 minutes trukusio intymaus suartėjimo vyras patiria orgazmą ir tuo viskas baigiasi. Mechaniškas, rutiniškas seksas iš vyro atminties išsitrina po minutės kitos, o moteris lieka nepatenkinta ir ilgai negali to pamiršti.

Seksas – ne vien prievolė

O jei jūs dar tiktai planuojate kartu gyventi su savo mylimuoju, tikriausiai bent kartą susimąstėte arba iš patirties žinote, kad tokie pat nuostabūs seksualiniai santykiai truks neilgai. Iš tikrųjų vėstantys jausmai ir pojūčiai – natūralus procesas ir jų niekas neišvengia. Priežastis labai paprasta: todėl, kad prie to priprantama. Tačiau tas pripratimas greičiau atsiranda tam partneriui, kuriam seksas yra prievolė arba sąžiningas pareigos atlikimas. Suprantama, taip dažniau atsitinka su moterimis. Kitaip tariant, jei moteris neriasi iš kailio norėdama įrodyti vyrui, kad ji nepaprastai seksuali ir jis niekur kitur tokios neras, mylisi daugiau, nei jai iš tikrųjų to reikia, jos seksualinis potraukis perdegs daug greičiau, nei ji pati to norėtų.

Net ir ne seksologas jums pasakys, kad žemesnio ar vidutinio seksualinio temperamento žmogus daug greičiau pajunta nuobodulį lovoje su savo nuolatiniu partneriu. Aišku, tam įtakos turi ir pripratimas, ir pojūtis, kad su kitu būtų viskas kitaip. O jei moteris demonstruoja puikų seksą ne tiek dėl to, kad jis teisėtas jos vyras, kiek norėdama įtikti jam dėl jai vienai žinomų priežasčių ar net savanaudiškų tikslų, pirmiausiai kenkia sau. Kadangi, tikėtina, greitai išsikvėps, ir, geriausiu atveju, viskas baigsis sekso rutina.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad iki tol, kol moteris sukuria šeimą ir susilaukia vaikų, ji mažiausiai šešerius, septynerius metus gali būti puiki sekso partnerė.

Nes reta pora išvengia problemų šeimoje, kai gimsta vaikas. Nors jis ir nėra pagrindinė kliūtis. Iš tikrųjų tarp sutuoktinių kaupiasi negatyvios emocijos intymiais klausimais, kurie ir atsispindi jų santykiuose lovoje. Todėl, jei pora pakankamai sutaria visais kitais klausimais, bet atsiranda seksualinis nesutarimas, abejingumas vienas kito atžvilgiu, akivaizdu, kad jų miegamajame viskas klostosi ne taip, kaip norėtųsi.

Ilgainiui pora pereina prie ramių, nusistovėjusių santykių, kai nebesvarbu nei įvairovė, nei artumo pojūtis. Todėl įprasti ir vienodai ritmiški kūno judesiai lovoje greičiau pradeda erzinti nei teikti malonumą. Tai nereiškia, kad partneriai nusibodo vienas kitam ar net nekenčia vienas kito. Tikėtina, kad tarp jų atsirado vien broliški, draugiški santykiai ir banalus pripratimas.

O gal vis dėlto vertėtų savęs paklausti, o kas iš tikrųjų judu laiko kartu? Gal vien dėl to reikėtų pamėginti atgaivinti ar kažką keisti santykiuose? Tikriausiai ne kartą teko perskaityti ar girdėti patarimų, kad tokiais atvejais labai sveika pasukti „į kairę“ bent mintyse arba kurį laiką pagyventi atskirai. Nors vargu, ar moteris prilips ne tik kūnu, bet ir siela prie naujojo sekso partnerio, užtat vyrui, pajutusiam laisvės skonį, tai neretai tampa maloniu ir ilgalaikiu užsiėmimu. Todėl tokiai porai gali labai brangiai kainuoti šeimyninio gyvenimo pasekmės. Tiek psichologiškai, tiek ir finansiškai.

Kai kurios moterys, prisiskaičiusios patarimų moteriškuose žurnaluose, elgiasi kitaip: nusiperka erotiškai gundantį apatinį trikotažą, gal dar ir sekso žaisliukų. Aišku, tai nėra blogai, tačiau bet kuris seksologas jums pasakys, kad tiek seksualūs apatiniai, tiek sekso žaisliukai gali paįvairinti santykius, tačiau bus naudingi tik tuo atveju, jei abu partneriai norės sekso pokyčių, o ne vien vyras ar moteris. Todėl net ir mojuojant erotiškomis kelnaitėmis vyro panosėje, ko gero nepavyks atgaivinti aistros.

Jei partneriai prieina kritinę ribą...

Norint, kad taip neatsitiktų, pora turėtų iš esmės keisti savo požiūrį į seksą. Jei santykių pradžioje viskas eina kaip sviestu patepta, ilganiui iškyla naujų uždavinių ir tikslų: reikia nuolat mokytis kažko naujo arba pasinaudoti ir patirtimi, sukaupta šeimyniniame gyvenime, kad santykiai pakiltų į aukštesnį lygį, o ne imtų ristis žemyn.

Kai moteris nepajudina nė piršto, seksas tampa rutiniškas. Todėl pirmiausiai reikėtų sąžiningai sau prisipažinti, kad darote vienas ir tas pačias klaidas ir nieko nenorite keisti. O teigiamą rezultatą galima pasiekti tik tada, jei ne tik vyras, bet ir moteris bus suinteresuota. Juo labiau, jei partneriai priėjo vadinamąją kritinę sekso rutinos ribą ir kelio atgal nebėra. T.y. kai tiek vyras, tiek ir moteris negali ar nenori tiesiai šviesiai iškloti iškilusias seksualines problemas vienas kitam į akis arba dėl menkiausio preteksto ar priežasties apskritai atsisako intymių santykių. Todėl, jei jiedu nemėgins ieškoti bendros kalbos, išeities, lieka vienintelis kelias – keisti sekso partnerius.

Teoriškai apie seksą moterys išmano ne mažiau nei vyrai, o gal dar ir daugiau, tačiau kodėl ne viena iš jų taip užsispyrusiai laikosi vien klasikinio sekso tradicijų, reikėtų jų pačių paklausti.

Moterys, kurios galvoja, kad vyras neištikimas būna tik tada, kai permiega su kita moterimi, klysta. Iš tikrųjų vyras būna neištikimas jau mintyse. Neištikimybė prasideda tada, kai vyrui seksas turi tikrai didelės reikšmės ir palieka gilius pėdsakus. O jos pradžios reikėtų ieškoti jei ne prieš kelis metus, tai bent kelis mėnesius. Tokia neištikimybė - reikšmingesnė. Net jei vyras dar ir nepermiegojo su kita, savo mylima moterimi, vis tiek jis nei emociškai, nei juo labiau dvasiškai nebebūna artimas su savo teisėta moterimi, kuri jį prarado ko gero visam laikui. O kada jis ją paliks – tai tik laiko klausimas. Todėl pačios moterys kaltos dėl to, kad ilgainiui intymūs santykiai kelia žiovulį, būna nuobodūs, mechaniški, privedantys prie rutinos, nes nė už ką nesutinka pakeisti dešimtims metų repetuojamą vieną ir tą pačią pozą, vengia naujovių lovoje, bijo eksperimentuoti. Todėl nesmerkite vyrų ir nesikankinkite, o pasistenkite suprasti, kad nėra nei vieno vyro, kuris nenorėtų eksperimentuoti, kurio galvoje nesisuktų mintys apie audringą, spontanišką ir pašėlusį seksą.