Pašnekovės teigimu, sovietiniais ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvo labai populiarūs tokie vardai, kaip Jonas, Antanas, Petras, Ieva – vadinamieji „lietuviški“ vardai. Vėliau po truputį atsirado įvairių naujadarų. „Vienu metu, ypač prasidėjus emigracijai, buvo populiaru vaikams parinkti tokį vardą, kurį būtų lengva ištarti užsieniečiams. Dabar vėl jaučiamas lietuviškų vardų populiarumas“, – apie vardų parinkimo tendencijas pasakojo I. Jurgutienė.
Pasak jos, rinkdami vaikui vardą tėvai taip pat atsižvelgia ir į giminės medį bei renkasi vyresnių šeimos narių vardus. „Egzistuoja tam tikros tradicijos, kai vaikams parenkami senelių ar prosenelių vardai. Tai pasitaiko gana dažnai“, – sakė ji.
Šiemet populiariausi mergaičių vardai – Emilija ir Gabrielė, tarp berniukų – Joris ir Matas. Tačiau tėvai vis dažniau nori išsiskirti ir renka vaikams vis įmantresnius vardus.
Tarp originalesnių retesnių vardų – Sniegė, Santina, Taisas, Aris, Brunas. Pasak pašnekovės, tokius vardus tėvai vaikams renka norėdami, kad vaikas jaustųsi išskirtinis. „Daugelis jaunų tėvelių prisimena laikus, kai vienoje klasėje mokydavosi trys Ievos ar keturi Pauliai. Jie nenori, kad panašioje situacijoje atsidurtų jų vaikai, dabar visi nori būti originalūs ir saviti“, – pasakojo I. Jurgutienė.
Galbūt todėl prieš duodami vaikui vardą, tėvai visuomet pasiteirauja ar šis vardas populiarus, ar ne. Darbuotojos teigimu, pasakius, kad konkretų vardą pasirinko nemažai žmonių, tėvai dažniausiai renkasi kitą.