Pritrūko lėšų organizavimui
Šią vasarą jau ketvirtus metus iš eilės labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ rengė projektą „Spalvota vasara sodybose“. Jo metu negalios paliestus vaikučius su tėveliais, broliais, sesėmis, seneliais ir draugais kvietė nemokamai dalyvauti socializacijos ir šeimų psichosocialinės reabilitacijos stovyklose.
Kaip teigia fondo „Algojimas“ projektų vadovė Lolita Zagurskaitė, šiais metais surengtų stovyklų skaičius buvo mažesnis nei pernai, kadangi valstybė šiais metais stovyklų organizavimui visai neskyrė lėšų.
„Praeitais metais vaikų socializacijos ir šeimų psichosocialinės reabilitacijos paslaugos stovyklų metu buvo suteiktos net 252 specialiųjų poreikių turintiems vaikams su negalia. Šiais metais, nors ir gavome virš 400 paraiškų, galėjome patenkinti tik mažą jų dalį - į stovyklas buvo pakviestos tik 75 šeimos. Todėl šiemet surengėme tik tris stovyklas, nors praeitais metais jų pavyko suorganizuoti net šešias“, - pasakoja L. Zagurskaitė.
Anot fondo projektų vadovės, stovyklų organizavimą noriai rėmė paprasti žmonės bei verslo organizacijos, be kurių paramos, tikriausiai būtų tekę tenkintis dar mažesniu stovyklų skaičiumi.
„Fondo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 30 000 negalią turinčių vaikų, iš kurių 7000 nelanko jokios ugdymo įstaigos. Specialiuosius poreikius Lietuvoje turi vos ne kas 10-as šalyje gyvenantis vaikas. Praktikoje tokių vaikų teisė į turtingą laisvalaikį bei poilsį vasarą nėra tinkamai realizuojama. Tad savo iniciatyva galime tik iš dalies prisidėti prie šios problemos sprendimo. Tačiau esminiam pokyčiui tiesiog būtinas kitoks valstybinis požiūris į specialiuosius poreikius turinčius vaikus su negalia“, - tvirtina L. Zagurskaitė.
Stovyklose nuovargio nejuto
Dvi stovyklos pamainos įvyko Raudondvario seniūnijoje esančioje „Onupio“ sodyboje. Jose vaikučiai su negalia mielai leido laiką su savanoriais, atlikinėjo įvairias užduotis, kurių buvo nemažai. Trečioji stovykla įvyko Klaipėdos rajone esančioje sodyboje „Strykis“. Stovyklose dalyvavo ikimokyklinio amžiaus vaikai, jaunesniojo mokyklinio amžiaus arba sunkios negalios vaikai iki 18 metų.
Į stovyklas su savo atžalomis atvykę tėveliai pripažino tokios iniciatyvos reikalingumą. Daugelis pastebėjo, kaip rūpestingai ir dėmesingai rūpinamasi kiekvienu atvykusiu vaiku. Kadangi stovykloje su vaikais dirba savanoriai studentai, dalis džiaugėsi, kad liko laiko ir tėvelių saviraiškai bei bendravimui.
Stovykloje dalyvavusios savanorės Dovilės Daukšaitės teigimu, darbo su vaikais buvo tikrai nemažai, tačiau nuovargio ji pajusti taip ir nespėjusi.
„Mes gaminom lėktuvėlius, lėles, žvakides, piešėm vieni ant kitų, pūtėm muilo burbulus, išbandėm tapybą ant vandens, taškėm dažus ant mūsų gaminamų vėliavų, kūrėm šūkius ir spektaklius ir patys su mielu noru juose vaidinome. Veiklų iš tiesų buvo daug. Tačiau net poilsio minutėlėm stovykloje virė veiksmas. Vieni vaikai maudėsi su mamytėm ir savanoriais šalia esančiam tvenkinyje, kiti už rankų susikabinę sukosi šokių aikštelėje, o tie, kuriems šie užsiėmimai neatrodė įdomus, sūpavosi stovykloje esančiose sūpynėse“, - įspūdžiais dalinosi D. Daukšaitė.
Mergina prisimena, kad nuo vaikų veidų stovyklų metu nesitraukė šypsenos ir neretai tekdavo su jais šiltai apsikabinti.
„Turbūt tai ir buvo pats nuostabiausias atlygis už visas mūsų įdėtas pastangas. Žinoti, kad suteiki kitiems džiaugsmo, yra pats nuostabiausias jausmas pasaulyje, o vaikai leido mums lengvai tai suprasti“, - pasakoja savanorė D. Daukšaitė.
„Stovykloje rytus pasitikdavome ir busdavome su mankšta, kuri kiekvieną kartą būdavo vis žaismingesnė ir linksmesnė. Užsiimdavome ir menine veikla – lipdėme paukščiukus, piešėme paslaptingą ebru meną. Vakarais mūsų laukdavo pasakos, kurios kas vakarą būdavo vis kitokios. Mamos sekė ir vaidino „Pagranduko“ pasaką, savanoriai vaidino „Tris paršiukus“, - prisimena kita savanorė Monika Miknevičiūtė.
Vaikams labai patiko leisti žibintus, prie sodybos esančiame tvenkinyje plukdyti laivelius ir kiti užsiėmimai. Nors stovyklautojų nelepino geras oras, jie spėjo pasimėgauti kaimo ramybe ir tyla.
Stovyklų ciklą „Spalvota vasara sodybose“ jungia bendra idėja bei programa, profesionalių vadovų bei motyvuotų ir specialiai apmokytų savanorių komanda. Čia visi žaisdami, kurdami, sportuodami puikiai leidžia dieną ir atranda savo talentus. Dalyvaudami stovyklose vaikai su negalia tampa, draugiškesni, įgyja pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais.