Senovės Kinijoje politikos ir aukštuomenės elito atstovai visada nešiojosi pornografinio pobūdžio paveikslėlių. Vargingesni žmonės negalėjo sau to leisti, kadangi pornografijos gamyba tais laikais kainavo labai brangiai. Be to, buvo prirašyta nemažai mokymo priemonių, kaip teisingai elgtis lovoje. Todėl vėliau išleista „Kama Sutra“ yra nieko daugiau kaip tik įprasta knyga. Seksui šiame meilės traktate skirti vos keli skyriai.
Viduramžiais vyravo beveik tokia pati situacija. Pornografijos „gamyba“ užsiėmė net Leonardo da Vinci. Iki šių dienų išliko jo žinomo paveikslo „Sueitis“ eskizų, kuriuose dailininkas labai tiksliai nupiešė lytinį aktą.
Taip pat viduramžiais suklestėjo prostitucija. Vis dėlto tokios moterys nebuvo laikomos žmonėmis. Manoma, tai yra priežastis, dėl kurios Bažnyčia nedraudė turėti lytinių santykių su prostitutėmis.
XVIII a. buvo tikrų tikriausias pornografijos tekstų ir vaizdų proveržio laikotarpis. Žinomi filosofai skaitė savo pornografinius kūrinius į aikštę susirinkusiems žmonėms, o dailininkai tapė itin atvirus paveikslus.
Nereikėtų manyti, kad pornografijos era prasidėjo būtent senovės Kinijoje. Net senovės Pompėjos miesto griūvėsiuose archeologai aptiko freskų, dėl kurių jie suko akis į šalį. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad romėnai apskritai nesivaržė lytinio akto scenų, jie seksą vaizduojančiomis freskomis puošė visas namų sienas. Be to, kiekvieno romėno namuose virš pietų stalo kabojo šviestuvas, primenantis vyro ar moters lytinius organus.