Įdomu tai, kad į provokuojamos neištikimybės sindromą linkę ne jaunuoliai, o vidutinio amžiaus vyrai, kurių seksualinis gyvenimas buvo pakankamai aktyvus ir įvairus. Praėjus 5-10 net ir sėkmingo vedybinio gyvenimo metų, jie provokuoja savo žmonas būti neištikimomis. Paprastai tai prasideda nuo nekaltų užuominų. Pavyzdžiui, vyras gali patarti žmonai dažniau užsukti su draugėmis į barus ar naktinius klubus, išvykti vienai pailsėti į kurią nors egzotišką šalį. Galų gale, jis tiesiai šviesiai pataria užmegzti pažintį su vyru, turėti draugą, užtikrindamas, kad jis tam pritars.
Iš pradžių moterys tai supranta kaip pokštą ar net įžeidimą, tačiau nutyli ir tada prasideda tikras košmaras. Toks vyras gali be jokių užuolankų pareikalauti žmonos užmegzti romaną, liepti atsiskaityti dėl menkiausių detalių arba įžvelgti neištikimybės požymių vos ne kiekviename žmonos krustelėjime.
Anot specialistų, tai – savotiška mazochizmo forma. Savimi nepasitikintis žmogus patiria palengvėjimą, kai bauginančios situacijos neatitinka to, ką jis įsivaizdavo. Įdomiausia tai, kad toks vyras labai myli savo žmoną ir bijo ją prarasti.
Provokuojamos neištikimybės sindromo priežastys gali būti kelios: 1. Vyras praranda susidomėjimą žmona. Tokioje santuokoje partneriai tampa vienas kitam kaip brolis ir sesuo. Tačiau, įsivaizduodamas savo žmoną kaip ištvirkusią moterį, vyras vėl pradeda jai jausti seksualinį geismą. 2. Vyras gerokai vyresnis už žmoną ir bijo, kad, anksčiau ar vėliau, ji susiras gerokai jaunesnį ir išradingesnį bei stipresnį lovoje partnerį. Suteikdamas jai galimybę būti neištikimai, jis tuo pačiu suteikia ir sau galimybę kada nors ateityje eiti „į kairę“. Žinoma, iš tikrųjų toks vyras nenori, kad žmona būtų neištikima, tačiau jo tokie patarimai ir atsiradusi neurozė priveda jį iki to, kad jis išveda žmoną iš pusiausvyros savo priekaištais ir įtarinėjimais. 3. Vyrui prasideda erekcijos problemos arba jam atrodo, kad jis ne itin geras meilužis. Ne kiekvienam užtenka drąsos kreiptis į gydytoją, todėl bijodamas žmonos nepasitenkinimo, nelaimingasis iš tikrųjų stumia ją į kito vyro glėbį. Tai gali būti ir jo artimas draugas ar net kaimynas. Tas, kuriuo „galima pasitikėti“.
4. Patirta psichologinė trauma vaikystėje. Kenčiantys dėl šio sindromo vyrai paprastai užauga nepilnose šeimose arba buvo nemylimi vaikai, kuriems mamos skyrė nepakankamai dėmesio. Tokie vyrai iš pat pradžių su nepasitikėjimu žiūri į priešingos lyties atstoves ir negali iki galo būti nuoširdūs su savo mylimosiomis. Tokiems vyrams nuolat atrodo, kad žmonos juos paliks, todėl jie stengiasi aplenkti šią bauginančią situaciją. Kai vyras leidžia žmonai gyventi savo gyvenimą, daryti, ką ji nori, jam palengvėja psichologiškai. Nusimetęs šią sunkią naštą, jis laikinai atsikrato neurozės, pagerėja potencija, nuotaika. Dauguma moterų, pastebėjusių šį malonų pokytį, nevengia pažaisti su savuoju ir iškloja jam išgalvotus romanus su kitais vyrais. Tačiau tokia situacija prie nieko gero nepriveda: vyras įsitempia, ne juokais įtūžta, nes iš tikrųjų jis jokios neištikimybės nenorėjo. Prasideda skandalai, nes antroji pusė jau nebetiki, kad žmona pasakojo pasakėles.
Kaip kovoti su šia problema? Sekso ekspertės Julijos Jakovlevos patarimas:
Jei mylite savo vyrą, neklausykite jokių jo patarimų, tačiau nereikėtų užsisklęsti namuose. Dažniau išeikite su sutuoktiniu į viešus renginius, dažniau jį girkite, sakykite jam komplimentus ir net atkreipkite jo dėmesį į tai, kad jis patinka kitoms moterims. Nėra geresnio vaisto, kaip jausti savo paties svarbumą.
Pabrėžkite savo vyro reikšmingumą ir reikalingumą. Beje, jūsų intymusis gyvenimas turi būti dažnas ir audringas: antroji pusė neturi suabejoti savo seksualiniais sugebėjimais. Taip pat pjuokaukite, kad norite daug vaikų. Moters noras būti daugiavaike mama – geriausias įrodymas vyrui, kad ji neketina būti neištikima.
Seksologo Sergejaus Agarkovo patarimas:
Jei vieną gražią dieną mylimas vyras jūsų paklaus: „Ar nenorėtum išmėginti su kuo nors kitu?“, nereikėtų išsigąsti. Kodėl apie tai nepakalbėjus su juo? Apskritai, į neištikimybės temas reikėtų žiūrėti labiau su ironija ar sarkazmu. Kito žmogaus laisvės gerbimas ir pasirengimas suprasti ir atleisti – santuokinių santykių sveikumo ir brandumo požymis.
Po vyro prašymo būti neištikimai su kitu, vertėtų išsakyti jam atvirai savo jausmus ir pabrėžti, kad jūs pati to nenorite. Tačiau esate pasirengusi dėl jo tai padaryti, žinoma, jei jis paprašytų to raštiškai, kad paskui būtų kuo remtis. Toks tiesmukiškas pasiūlymas gali paveikti. Tačiau, jei tuo klausimu jaučiate rimtą problemą, geriau kreipkitės į specialistą. Todėl, kad tokia situacija – didesnė grėsmė santuokai nei vyro impotencija ar moters orgazmo nebuvimas.
