Vaiko lytis priklauso nuo tėvo. Tiksliau, nuo to, kurie iš jo spermatozoidų apvaisins kiaušialąstę. Mat pusėje visų spermatozoidų yra X chromosomų, o joms susijungus su kiaušialąste gimsta mergaitė, kita pusė - Y chromosomos nulemia, kad kūdikis bus vyriškos lyties. Tiesa, persvara būna nežymi, todėl išvada tokia: kiekvienai porai vienodas šansas susilaukti dukters ar sūnaus.
Vyriškos lyties naujagimių genai taip pat susiję su Y chromosomomis. Štai jei moteriškos lyties atstovei perduodami pažeistų X chromosomų genai, juos kompensuoja sveiki genai iš kito gimdytojo X chromosomų. Tuo tarpu berniukams genai nesidubliuoja, todėl gamta suteikia jiems chromosomų su atsarga.
Tikriausiai dar biologijos pamokose teko girdėti, kad genai būna silpni – recesyviniai ir stiprūs - dominuojantys. Mėlynakių genas – silpnas (recesyvinis), o rudaakių – stiprus (dominuojantis). Jei būsimas kūdikis paveldės vieno iš tėvų mėlynų akių geną, o iš kito - rudų akių, ateinančio į pasaulį mažylio akių spalva bus ruda. Tik kaip atspėti, kokį geną perduos kiekvienas iš tėvų, jei jie turi tų genų po du?
Standartinė paveldėjimo schema atrodo taip: abu tėvai - rudaakiai, bet turi ir mėlynų akių genų. Vadinasi, tai porai trys šansai iš keturių susilaukti rudaakio kūdikio ir tik vienas šansas – mėlynakio.
Išeina, kad laikantis tokio metodo, mėlynakiai tėvai negali susilaukti rudaakio vaiko. Juk kiekvienas iš jų turi tik recesyvinių genų. Tačiau genetikai laikosi kitokios nuomonės. Anot jų, nors ir retai, mėlynakiams tėvams gimsta ir rudaakiai mažyliai.
Tai aiškinama tuo, kad dėl kurio nors konkretaus būsimo kūdikio požymio atsako ne vienas genas iš kiekvieno gimdytojo pusės, o ištisa genų grupė. Be to, vienas genas gali iš karto atsakyti už kelias funkcijas.
Vis dėlto galima atspėti negimusio kūdikio akių spalvą. Jei tėvų akys yra itin tamsios spalvos, neverta laukti mėlynakio vaiko. Užtat rudaakiams ar turintiems riešutų ar medaus atspalvio akis, gali gimti ir mėlynakiai vaikai. Tuo tarpu, tikėtina, kad pilkaakiai ir mėlynų akių gimdytojai susilauks tokių pat spalvų akių mažylių.
Šviesūs plaukai – taip pat recesyvinis genų požymis. Jei mama ir tėvas – šviesiaplaukiai, tai ir mažylis bus toks pats. O jei vienas iš gimdytojų – tamsiaplaukis, o kitas – šviesiaplaukis, vaiko plaukai bus tamsūs arba vidutinio tamsumo – tarp mamos ir tėvo plaukų spalvos. Įdomu tai, kad rytų šalyse gimstantys kūdikiai ankstyvoje vaikystėje būna šviesiaplaukiai ir tik sulaukę 10-12 metų jų plaukai įgauna atspalvį, kuris ir išlieka iki tol, kol žmogus pražyla.
Garbanoti plaukai – dominuojantis genų požymis. Jei bent vieno iš tėvų plaukai yra garbanoti, didelė tikimybė, kad ir mažylis bus garbanius arba jo plaukai mažų mažiausiai banguosis.
Yra didelė tikimybė, kad mažylis gali paveldėti ir duobutę pasmakryje, jei ją turi mama ar tėtis. Tas pats galioja didelių ausų paveldėjimui. Taip pat genetikai įsitikino, kad paprastai dominuoja genai, lemiantys didelės nosies su kuprele formą.
Dar mokslininkai atkreipė dėmesį, kad kuri nors akivaizdi, ryški ir išsiskirianti išvaizdos ypatybė dažnai perduodama iš kartos į kartą. Tipiškas pavyzdys: imperatoriui Maksimilijonui, Mariai Theresai ir Alfonsui XII yra būdinga vienodai trumpa, kiek išsišovusi į priekį apatinė kaukolės dalis ir kiek atvėpusi apatinė lūpa.
Anot genetikų, dažnai vaikai paveldi trumpus pirštus ir šeštąjį pirštą, jei tokį turėjo tėvas ar mama.
Štai būsimo kūdikio ūgį prognozuoti yra gana sunku. Tam įtakos turi pašaliniai veiksniai: kaip kūdikis buvo maitinamas, kuo sirgo. Vis dėlto, jei tėvai yra aukštaūgiai, tai ir vaikas ištįsta. Dažniausiai sustoja augti ties vidutiniu rodikliu tarp mamos ir tėvo ūgio. Tačiau, jei vaikas sveikai ir teisingai maitinosi vaikystėje, daug judėjo, miegojo, jis turi šansų peraugti savo neaukštus tėvus.
Verta pažymėti, kad berniukas dažniau būna panašus į mamą. Jis paveldi daugiau X- chromosomų iš mamos, atsakančių už išvaizdą: antakių formą, veido ovalą, odos spalvą.
Tuo tarpu mergaitės gauna po lygiai X- chromosomų iš mamos ir iš tėvo, todėl didelė tikimybė, kad bus panaši į abu tėvus.