Nusisukusi nuo draugės ir jos vaikinuko į barą, nužiūrinėjau ten sėdinčius vyrus. Netikėtai vienas jų visiškai prikaustė dėmesį. Tikriausiai apie tokius ir rašo meilės romanuose. Gyvenime, maniau, tokių nebūna. Nežinau net kas, stotas, išvaizda, pasitikėjimas savimi, dar koks nors bruožas ar viskas kartu darė jį neįtikėtinai patrauklų. Tas nežemiško įspūdingumo vyras priėjo prie mūsų stalo ir pasakė man: „Labas, aš Arūnas, matyt, manęs lauki?“
Mano draugė tą pačią akimirką spjovė į savo aklo pasimatymo vyruką, taip pat akių nuo man tam vakarui paskirtojo atplėšti negalėjo. Nė nepastebėjome, kada jos simpatija, nusivylęs ir dėmesio negavęs, pasišalino. Bet tai kvailys – atsivesti tokį draugą į aklą pasimatymą?
Na, su savo seksualiąja drauge man lygintis nevertėjo net bandyti, todėl sėdėjau antrame plane ir netrukdžiau jiems plepėtis. O jie nuėjo pašokti į šalia esantį klubą, aš iš nuobodulio ir nusivylimo pagreitintai tuštinau savo gėrimo taurę. Netrukus jie grįžo ir Arūnas nė neprisėdęs pakvietė mane eiti pašokti į tą kitą klubą, dabar draugę palikome su taure prie staliuko.
Matyt, alkoholis darė savo, bet kažkokia nedrąsa, susikaustymas pamažu tirpo. O ir partneris šokdamas lengvai ir gražiai flirtavo. Jo rankos vis po rūbais užklysti ėmė, nuo slepiamos aistros pilve pradėjo plazdėti drugeliai.
Netikėtai visame klube dingo šviesa, užgeso muzika. Stovėjome aikštelėje susiglaudę, laukėme, kas bus toliau. Šviesai ilgiau neatsirandant, mes kartu su kitais žmonėmis pradėjome ieškoti išėjimo, tačiau apsauga buvo užrakinusi lauko duris. Kilo šurmulys, visi sugužėjo prie lauko durų. Kas skambino į policiją, kas šūkavo, barėsi, o aš tame triukšme buvau visai patenkinta situacija. Apsikabinimą keitė glamonės, nedrąsius bučinius keitė aistringi.
Kai atsegiau jo kelnes, jis tyliai šūktelėjo iš nustebimo. O kai patraukiau žemyn savo kelnaites ir kilstelėjau sijoną, jis vis dar negalėjo patikėti, kas vyksta. Taip stovėdami ir pradėjome mylėtis. Gal niekas nematė, niekas negirdėjo tame žmonių tirštume ir triukšme, o gal kaip tik kas nors sekė tylius atodūsius ir judesius tamsoje – niekas nerūpėjo bei kartu tik dar labiau kėlė aistrą. Žmonės buvo taip arti, kad judėdami netyčia prisiliesdavome prie jų. Duris atrakino negreitai, mėgavomės vienas kitu, kiek norėjome. O norėjome daug...
Draugė laukė mūsų suirzusi, ne ką tepadėjo ir paaiškinimas, kad ne savo noru užtrukom (savo noru to ir sugalvoję nebūtume). Tikriausiai toliau vakarojant jautė ir ji, kad kažkokiu būdu liko už borto, nes mudu nuolat susižvalgydavome, jis vis stengėsi nemačiom paliesti mane, pabučiuoti. O man pamažu grįžo blaivas protas. Ne alkoholis nyko, o aistra sklaidėsi.
Gėdą, sumišimą, baimę dėl visokių ligų keitė džiūgavimas, net pasididžiavimas, kad, štai, iškrėčiau, bus ką anūkams papasakoti, jei tik išdrįsiu. Aš juk tokia rimta, tokia, iš kurios niekada nesitikima jokių nuklydimų į šalį, o čia še tau, ir dar su tokiu vyru, o ne su kokiu besiseilėjančiu Kazanova. Pažintis tuo nesibaigė, toliau sekė pasimatymai, kuriems aistrą kurstė tas mūsų nuotykis pirmąjį vakarą. Vėliau dar porą metų gaudavau žinutes per šv. Valentino dieną, su prisiminimais ir beveik padėkomis už tą nepakartojamą, visiškai netikėtą, aistros kupiną nuotykį, kuriuo ir didžiuotis norisi, ir papasakoti kam nors nedrąsu.
Siųsk savo aistringiausios nakties istoriją ir laimėk 10 kvietimų dviem asmenims į filmą „30 širdies dūžių“. Savo istorijas siųskite pramogos@lrytas.lt iki lapkričio 16 dienos.
