Smulki tamsiaplaukė čiauškutė Taeko ir tvirtas, kiekvieną žodį pasveriantis blondinas Kacperas skiriasi lyg diena ir naktis. Skirtingas ir jų požiūris į daugelį dalykų. Tačiau juodu atrodo laimingi.
„Man patinka Europa. Čia taip jauku”, – linksmai tauškė pirmą kartą Vilniuje viešėjusi Taeko.
„O mane traukia Azija. Ten nuostabus oras, graži gamta”, – žmonai paprieštaravo Kacperas.
Matyt, ateityje sutuoktiniai ne kartą susiginčys, kur sukti šeimos lizdelį. Tačiau kol kas skirtingų kultūrų atstovai puikiai jaučiasi tautų katilu vadinamame Niujorke.
Niujorkas sutuoktiniams – tarsi dar vienas šeimos narys, kartais nekenčiamas, kartais mylimas. Bet tas, be kurio negalėtų gyventi.
Niujorke Kacperas pradėjo sėkmingą dizainerio kelią. Ne vienus metus lenkas dirbo vyriausiuoju kūrybos direktoriumi garsioje prabangių papuošalų kompanijoje „Tiffany”. Dabar jis turi savo dizaino kompaniją ir dėsto universitete.
Papiktinusi savo tėvus Taeko iš gimtinės į Niujorką pabėgo neapsikentusi konservatyvių, moteris nuvertinančių tautiečių. Dabar ji dirba ligoninėje ir jaučiasi vertinama.
Septynerius metus susituokusi pora netrukus sūpuos savo pirmąją atžalą.
– Kokie vėjai atpūtė į Lietuvą?
Taeko: Vykome į savo artimo bičiulio Ray Bartkaus parodos atidarymą. Tik tie vėjai pakoregavo Kacpero planus – dėl Niujorką tuomet užklupusios sniego pūgos jis atskrido vėliau.
Kacperas: Nors gimiau ir augau Lenkijoje, iki šiol Vilniuje nė karto nebuvau. Mano ir Taeko tėvai praėjusiais metais kartu viešėjo Lietuvoje. Jiems čia labai patiko.
– Ray ir Ina Bartkai drauge – jau 32 metus. Ar klausiate bičiulių patarimo, kaip išlaikyti gražius santykius tokį ilgą laiką?
Taeko: Aš manau, kad artimi poros santykiai – lietuviška tradicija, lietuviškos kultūros dalis. Visos lietuvių šeimos, kurias pažįstame, yra darnios. Jie viską daro kartu.
Kacperas: Amerikoje šeimos kitokios. Ten žmonės individualistai. Todėl toks didelis skyrybų skaičius.
Neseniai su draugais kalbėjome, kad dažniausiai skiriasi tos poros, kuriose vienas partnerių – amerikietis. Mudu abu Amerikoje – užsieniečiai. Mums tai ir padeda.
– Sakoma, kad po penkerių metų, praleistų Niujorke, žmogus tampa niujorkiečiu. Judu tame mieste – jau 15 metų.
Kacperas: Mums Niujorkas iš tiesų jau tapo namais. Bet sakoma ir tai, kad Niujorkas gali tave suvalgyti – tavo laiką, energiją.
Taeko: Būna dienų, kai nekenčiu Niujorko, tačiau po kiek laiko vėl čia noriu būti. Dabar kaip tik šis etapas, nors prieš dvejus metus kartojome, kaip mums Niujorke nebepatinka.
Kacperas: Niujorkas sukelia priklausomybę. Vieną dieną atrodo, kad nebenori čia būti. Bet vos tik jį palieki, vėl nori grįžti. Pažįstu daugybę žmonių, kurie stengėsi pamiršti Niujorką, bet jiems nepavyko.
Taeko: Nebegalėčiau gyventi Japonijoje, per daug skiriuosi nuo tautiečių. Keista ir liūdna, kad Niujorke jaučiuosi patogiau nei gimtinėje.
– Populiariame seriale „Seksas ir miestas” Niujorkas – vienišų, meilės ieškančių širdžių miestas. Ar jis – tinkama vieta šeimai?
Taeko: Šis serialas tikrai gerai atskleidžia Niujorko gyvenimą.
Kacperas: Milijonai žmonių Niujorke yra sukūrę šeimas, augina vaikus. Persikėlėme gyventi į Brukliną – labai gražų Niujorko rajoną. Gyvename jaukiame name su sodu, prieš parką. Visi mūsų kaimynai augina kūdikius. Iki artimiausio baro tenka paeiti 15 minučių.
Taeko: Tu iš tiesų manai, kad Niujorkas – gera vieta šeimoms, auginančioms vaikus? Abejočiau. Niujorke per daug pagundų, per didelis informacijos srautas. Niujorke privalai būti atsargus.
Kacperas: Štai todėl daug tėvų išsiunčia savo vaikus mokytis kitur. Sutinku, kad tai ne pats patogiausias miestas. Jis perpildytas žmonių, jame intensyvus eismas.
Man nepatinka metro. Vairuoju pats. Sugaištu daug laiko. Klimatas irgi nėra puikus – žiemą šalta, trūksta saulės.
Taeko: Ir žmonės ne tokie malonūs. Vilniuje visi tokie malonūs, mandagūs. Visiška priešingybė Niujorkui.
Kacperas: Niujorkas tarsi šiukšlių dėžė. Į jį suvažiuoja visi – ir genijai, ir benamiai. Parke ant suolelio šalia gali prisėsti ir Nobelio premijos laureatas, ir nusikaltėlis.
Bet karjeristams, kaip ir vienišiams, Niujorkas – ideali vieta. Jis suteikia geriausių profesinių galimybių. Ten mokami pinigai. Ten nesuskaičiuojama galybė pasilinksminimo vietų.
Niujorke labai daug vienišų moterų. Laisvų vyrų kur kas mažiau. Nemaža dalis jų – gėjai. Šaunūs vyrai jau sukūrę šeimas. Lieka tie, kurie dėl savo charakterio savybių ar ekonominės padėties yra ne tokie geri.
Taeko: Niujorke labai daug žmonių, bet sutikti normalų – sunku.
– Kaip judu sutikote vienas kitą?
Kacperas: Mus suvedė bendri draugai. Niujorke įprasta bičiulių paklausti: „Ar nepažįstate man tinkamos poros?” Mano galva, tai kur kas geresnis būdas sutikti tinkamą žmogų nei eiti į barą ar klubą.
Taeko: Pamenu, draugė skambina ir sako: „Ateik dabar pat. Priešais mane sėdi geras vaikinas.” Taip ir susipažinome vietnamiečių restorane.
Kacperas: Dvejus metus susitikinėjome. Susižadėjome Italijoje, Palerme. Vestuves šventėme tris kartus – su draugais Niujorke, su šeimomis Lenkijoje bei Japonijoje.
Daug mūsų draugų kenčia vis nerasdami tinkamos poros. Po kelių draugystės mėnesių ar metų jie nusprendžia, kad tai tebuvo laiko švaistymas.
– Kacperai, devynerius metus dirbote garsioje juvelyrikos kompanijoje „Tiffany”. Taeko papuošalų dėžutė pilna gražiausių papuošalų?
Kacperas: Taip, Taeko išlepinau papuošalais. Pigaus dovanoti nebegaliu.
– Ar jūsų šeimoje nekyla nesutarimų dėl kultūrinių skirtumų?
Kacperas: Man visada patiko Azijos kultūra, mėgstu azijietišką virtuvę. Tai palengvina mūsų bendravimą.
Kai Japonijoje lankome Taeko šeimą, ant stalo būna vien žuvies patiekalai. Įsivaizduokite, kaip būtų, jei nemėgčiau žuvies. (Juokiasi.)
Mus sujungė kelionės. Per septynerius metus išmaišėme beveik visą pasaulį. Vieni žmonės leidžia pinigus brangiems drabužiams, mes – kelionėms. Tik namui taupėme.
Taeko: Ir mūsų tėvai tapo draugais, lanko vieni kitus, kartu keliauja. Nė vienas jų gerai nemoka anglų kalbos, tačiau kažkaip susikalba.
Kacperas: Taeko tėvai ne tokie konservatyvūs kaip daugelis japonų. Jie – verslininkai, daug dirbę su amerikiečiais. Pieš vestuves mano buvęs vadovas klausinėjo: „Ar jau susipažinai su Taeko tėvais? Bus sunku.”
Taeko: Kacperas su mano tėvais susipažino dieną prieš vestuves. Buvo neramu. Mano tėvai ilgai ant manęs pyko, kad išvažiavau į JAV. Jie manė, kad išprotėjau. Bet dabar sutinka, kad mano sprendimas buvo teisingas.
Japonija nuostabi savo istorija, kultūra, pramone. Bet man trūko gyvenimo kokybės. Japonijoje dominuoja vyrai, o moterys diskriminuojamos.
Kacperas: Dar studijuojamas Vroclavo dailės akademijoje norėjau išvykti ten, kur galėčiau gyventi įdomiau, užsidirbti ir pažinti kitas kultūras.
Po antrųjų studijų metų nuvykau aplankyti Niujorke gyvenančio draugo. Pasiėmiau ir savo darbus. Mane priėmė į gerą dizaino mokyklą, suteikė stipendiją. Taip ir likau.
Mano įkurta apšvietimo dizaino kompanija klesti. Dėstau universitete ir vis dar kuriu papuošalus.
– Frankas Sinatra apie Niujorką dainavo: „Jei gali pasiekti ten, pasieksi bet kur.”
Kacperas: Tai tiesa. Niujorke gyventi sunku. Bet jei pavyksta, laukia geras atlygis. Raktas į sėkmę paprastas – daug dirbti. Taip pat svarbu palaikyti gerus santykius su žmonėmis, nes jie tau padės.
Niujorkas daug iš tavęs paima, bet ir daug duoda. Gali naudotis miestu savo tikslams, bet reikia žinoti, kada sustoti, važiuoti namo, būti su šeima.
Pasiekęs tam tikrą lygį turi nuspręsti, ar nori ten likti ir toliau stengtis, ar persikelti kitur ir gyventi ramesnėje, sveikesnėje aplinkoje. Niujorkas nėra draugiškas miestas vyresniems žmonėms. Norėčiau senatvę praleisti Azijoje.
Taeko: Tikrai? Ne taip jau ten gerai. Tu pažįsti tik gražiąją Azijos pusę. Man labiau patinka Europa. Bet kuriuo atveju po Niujorko bus labai sunku apsispręsti, kur gyventi toliau.
– Kitų metų vasarį tapsite tėvais. Pagal kokias tradicijas auklėsite pirmagimį?
Kacperas: Mūsų vaikas eis į lenkų, japonų ir anglų mokyklas, dažnai keliaus aplankyti senelių.
– Kas sunkiau – sukurti juvelyrikos šedevrą ar darnią šeimą?
Kacperas: Papuošalą sukurti nesunku, ypač kai jau turiu patirties. Tai trunka vos porą dienų. O puoselėti santykius – nesibaigiantis projektas.