Lengvas flirtas: kada jis kenkia, o kada padeda santykiams? (1)

Flirtas apibūdinamas kaip „erotiškai motyvuotas dviejų asmenų suartėjimas, kurio metu atsiranda nieko neįpareigojantis ir paviršutiniškas kontaktas“. Jis patartinas net ir nuolatiniams partneriams, nes tai teigiamai veikia jų santykius.

T.Cox rašo: „Daugelis kartu gyvenančių partnerių nustoja flirtuoti. Nedarykite šios klaidos. Tik tie, kurie paflirtuoja su kitais, lieka kartu.“

Praėjusią vasarą aš dar buvau ištikima T.Cox patarimų skaitytoja ir turėjau nuolatinį partnerį. Bet jos sakinys apie flirtą man nėjo iš galvos.

Tuomet su partneriu kartu buvome praleidę trejus metus. Studijos patvirtina, kad tai - kritiškas metas.

Dar ir dar kartą tyrinėdama savo partnerystę, suvokiau, kad tarp manęs ir draugo tikrai ne viskas buvo gerai. Partnerystė turi stiprėti? Bet vienintelis kas stiprėjo, - abejingumas.

Ką gi, buvo tinkamiausias metas veikti.

Vieną naktį mudu laiką leidome klube. Kai mano draugas nuėjo ieškoti savo švarko, aš pabandžiau pasinaudoti ekspertės T.Cox patarimu.

Už langų darėsi vis šviesiau, o klubas tuštėjo. Štai tuomet ir pamačiau jauną puikiai atrodantį tipą, kuris žvelgė į mane ir šypsojosi.

Man tai buvo neįprasta, bet juk ankstyvomis ryto valandomis nutinka įdomiausi dalykai. Nepatikliai žvelgiau į tą tipą, o paskui neryžtingai daviau ženklą burnos krašteliu. Po kelių sekundžių jis jau stovėjo šalia manęs su dviem degtinės taurelėmis rankoje.

Pasirodė, kad jis buvo stipriai išlenkęs, ir jo akyse aš greičiausiai atrodžiau kaip supermodelis.

Po penkias minutes trukusio pokalbio jis pasiūlė pasivaišinti kitame bare. Dviese.

Ar tai ir buvo tas vadinamasis „nepiktybinis“ flirtas? Numaniau, kad vyras viską apskaičiavo. Jo investicija - penkių minučių pokalbis plius trys degtinės taurelės - ir jis tikisi parsivesti mane namo.

Vyrams flirtas - savotiškas verslas. Jei jie investuoja, tai primygtinai reikalauja atsakyti į tai paslauga. Jos aš negalėjau suteikti.

Tam tipui suriaumojau į ausį: „Deja, tai neįmanoma. Manau, kad mano draugas bus prieš“.

Vaikinas žengtelėjo atgal ir su pasibjaurėjimu pažvelgė į mane. Paskui priėjo arčiau ir sušuko: „Ir tai man sakai tik dabar?“

Po to pakratė galvą ir suspaudė lūpas - jis aiškiai nusivylė manimi. Dabar jau aš šaukiau: „Nieko sau! Bet juk mes kalbėjomės tik penkias minutes!“

Aš pamaniau, jog viską sustačiau į savo vietas. Bet vaikinas nesitraukė ir pamėgino pasiimti atlyginimą už savo „investiciją“: pagriebęs jis prisitraukė mano galvą prie savosios ir prispaudė savo lūpas prie manųjų. Kaip tik tuo metu šalia manęs atsirado mano draugas su švarku rankoje.

Gal šis epizodas ir nebuvo vienintelė priežastis, kodėl po poros mėnesių draugas mane paliko. Bet nuo tos akimirkos partnerystė pradėjo aižėti, dingo tarpusavio pasitikėjimas. Nors taktikos flirtuoti su svetimais daugiau niekada nebuvau pritaikiusi!

Paskui apmąsčiusi visa tai ėmiau suprasti ir to tipo iš klubo elgesį. „Flirtuoti su vienišiumi tik tam, kad į savo santykius su partneriu įneštum gaivaus vėjo, - tai tas pats, kas alkanam numesti apgraužtą kaulą“, - sakė mano draugė. Po šių tokių jos žodžių pasijutau dvigubai blogiau.

Nesvarbu ką teigia ekspertė T.Cox, naujausi tyrimai rodo, jog teigiama flirto įtaka yra ne tokia jau ir didelė. Negatyvi, - taip pat. Bent jau vyrams.

Tai nustatė Monrealio (Kanada) McGillo universiteto tyrėjai. Psichologo Johno Lydono vadovaujama komanda sprendė klausimą: flirtas kenkia partnerystei ar ne? Atsakymas: skirtingai. Moters flirtas su svetimu vyriškiu gali sustiprinti partnerystę, o vyro - pabloginti nuomonę apie savo partnerę.

Šios studijos pagrindas - septyni eksperimentai su 724 asmenimis. Vienos eksperimento dalies metu vyrus, kurių partnerystė buvo tvirta, supažindindavo su svetimomis žaviomis damomis. Vienos jų su vyrais flirtavo, o kitos juos ignoravo.

Po eksperimento vyrų buvo teiraujamasi, kokia jų nuomonė apie savo pratnerę. Kaip jie elgtųsi, jei paaiškėtų, kad partnerė flirtavo su kitais?

Vyrai, flirtavę su žaviomis moterimis, buvo mažiau linkę atleisti tokią„nuodėmę“ savo partnerei.

Tuo tarpu pastovų partnerį turėjusios moterys, flirtavusios su svetimais vyrais, elgiasi kitaip - eksperimentas parodė, kad jos labiau linkusios savo partneriui atleisti „nuodėmę“.

Eksperimentas parodė, kad flirtui neatsispyrę vyrai į savo partnerystę, pasikeitus aplinkybėms, žiūri nebe taip rimtai. Ir jie nesusimąsto, jog pirmiausia reikia saugoti savo santykius su partnere.

Nutrūkus mano partnerystei, bendravau su daugybe vienišių ir neturėjau nė mažiausio supratimo, kad vyrai gali būti tokie bejėgiai.

Taigi, nemačiau nieko bloga, kai vienam vedusiam žaslvai melsvų akių vyrui pasakiau: „Tavo akys varo iš proto“. Vos tik spėjau pažiūrėti į jį, jis įsisiurbė į mano apatinę lūpą. Po to jautėsi sutrikęs, kai išlemenau, jog nesitikėjau tokio atsako.

Kiek žinau, jis vis dar gyvena su savo žmona. Ar jai papasakojo šią istoriją? Kaip partnerystę sutvirtinančią priemonę? Neabejotinai.

Kai dar gyvenau su savo draugu, kartais pagalvodavau, kaip būtų malonu būti vieniše. Dabar tokia ir esu. Bet mano vienišės gyvenimas ne toks, kaip amerikiečių televizijos seriale „Seksas ir miestas“.

Realybėje nėra tiek aistringų flirtų, begalinių vakarėlių su kokteiliais ir nereikšmingais meilės romanais.

Vien mirkčiojimas akimis dar nieko nepavertė laimingu. Tai viso labo įsivaizdavimas, kad iš to gali atsirasti meilė.