Už tai, kad Katedros aikštėje šįmet iškiltų aukščiausia Baltijos šalyse eglė, J. Tūraitė dėkoja Turmanto seniūnijai (Zarasų r.). Iš Smalvų miškų į Vilnių du furgonai atvežė 6500 eglišakių.
Šakos Kalėdų eglėms į Vilnių iš Zarasų rajono keliauja ne pirmą kartą. Taip Rotušės aikštėje eglė buvo papuošta ir 2008-aisiais.
Ar aplink Vilnių nėra eglynų, per mažai eglišakių, kad jas reikia iš taip toli vežti? Zarasuose užaugusi J.Tūraitė aiškino, kad jos gimtoji vietovė – labai miškinga. Be to, ten aktyvūs seniūnai, jie mielai padeda, kad sostinės eglės atrodytų puošniai.
J. Tūraitė apskambino ir aplink Vilnių esančias seniūnijas, bet reikiamo kiekio eglišakių niekas nepasiūlė.
„Tapome miškininkais, – juokėsi J. Tūraitė. – Skambinome ir į Varėną, tačiau ten daugiau pušų. O aplink sostinę galbūt žmonės labiau išlepę, padėti nenori.”
Už pagalbą Turmantui Švenčių studija skyrė dekoracijų ant stulpų. Tokių papuošalų gausu įmonės sandėliuose.
Anksčiau Vilniaus puošėjai yra padėję Kavarskui (Anykščių r.), Aukštadvariui (Trakų r.).
„Mažame miestelyje kiekviena švieselė yra stebuklas”, – pripažino J. Tūraitė.
Smalvų girininkui Sauliui Valiūnui, iš kurio valdų į Vilnių atkeliavo eglišakės, pasirodė keista, kad sostinė jas iš taip toli vežasi.
Eglišakės Katedros aikštės eglei apkaišyti – daugiausia iš privačių miškų. Jos – nuo nugenėtų, o ne nupjautų medžių.
Gerokai arčiau Vilniaus esančios Nemenčinės girininkas Marius Kvietkauskas tvirtino, kad parūpinti tiek eglišakių būtų visai nesunku. Tik bėda, kad girininkijoje dabar medžiai nekertami.
Žaliaskarę aikštėje įžiebė prieš savaitę
Katedros aikštėje pagrindinė sostinės eglė įžiebta gruodžio 1-ąją. Jos aukštis – 25 metrai. Vilnietė 5 metrais aukštesnė už Rygos ar Talino egles.
Šių metų eglės išskirtinumas – ne tik jos aukštis, bet ir ekonomiškumas. Eglės apšvietimui naudojama galia prilygsta buitinio dulkių siurblio sunaudojamai energijai.
Kalėdų eglė sumontuota iš metalo konstrukcijų, papuošta 60 šviečiančių dekoracijų, girliandų, šviesos elementais ir burbulais.