Tatai buvo žavingas jaunuolis, žydrom, kaip vasaros dangus, akim, truputį spuoguotas, bet dėl to jo žavesys netapo anei mažėlesnis anei didėlesnis.
Sėdėjom mudu abudu virtuvėj ir nuoširdžiai bendravom. ANAS sako man: „Užsiauginsiu barzdą“. Aš sakau: „Aš būsiu kosmonautė tada“. ANAS pažvelgė į mane skaidriom akim ir nutirpo man visi galai.
Mąsčiau lėksiu į kosmosą ir rinksiu žvaigždes JAM. Ir saulę ir mėnulį dėl visa ko prigriebsiu. Bet JIS, man rods, nesuprato mano užmojų. Tatai mane jauną ir nepatyrusią mažumėlę supykdė. O jei galėčiau grąžinti viską atgal, taigi... prarasto laiko beieškant.
Po kiek laiko jaunuolis prabyla į mane tokiais žodžiais: „Gal reikia vesti kažkada?“ Sakau: „Faktas, papuolei mano saldusis balandėli“.
Buvau drąsi neišpasakytai, nes giliai tikėjau mūsų jausmų tyrumu ir jau buvau mintysna už JO ištekėjus ir vaikų prigimdžius, ir jau kelintą namą su JUO pastatę, ir visą mišką medelių prisodinę. Bet JIS ir vėl nesuprato mano gilumos. Tatai mane dar labiau užpykdė. JIS sako: „O paskui, jeigu išsiskirsim, tai ir vėl galėsiu vesti“. Pratariau, kad, tau tapti laisvam - lygu man tapti našle. Mislijau supras mano humorą ir paslėpto grasinimo nepastebės. Juk beveik gero norėjau. Bet jaunuolis uždavė atvirą klausimą: kaip suprast? Aš sakau: „Atsargiai valgyk grybukus“.
Ir tada JIS kaip kiškelis tik strykt nuo taburetės ir išlėkė bepasišokinėdamasis ir pažvairavęs pabaltavusiom akim. Ir tą naktį pranyko kaip dūmas vėjy.
Ir neradau jojo gūdžioj nakty. Ir pasakykit man, ką aš tada padariau ne taip? Atveri širdį žmogus, o va šitaip... norėjai kaip geriau, o gaunas kaip visada. Bet laikui bėgant jaunuolis suprato, kad mano šiltose ir stipriose rankose neras niekur geriau. Tik bėda ta, kad aš nesusipratau...
O štai ir JIS. Ilgai laukus dar palauk...Ilgai laukto asmens apibūdinimas atitinka JĮ: kelnės susiglamžiusios, viena klešnė sukišta į kojinę, marškiniai išsipešę, švarkas per petį, kepurė ant šono, eisena kryptingai krypsta ne į tą pusę ir todėl kūnas nepataiko į duris, rankomis kažką mosuoja, gal uodus ar arklius, raktas krenta iš rankų, veidas nežinomos spalvos, akys paraudusios, balsu reiškiamas nepasitenkinimas, kad spyna ne tam aukštyje ir kilimėlis prie durų painiojas. Tikrai, JIS parsirado. Aš pasiruošiau ir op. Nokautas.
Bet man juk iš tikrųjų svarbiausia, kad namo parėjo, kad namus ir mane JIS vėl rado, ir kad rytoj jau niekur neis, poryt nedrįs eiti. Tikra meilė nerūdija, tikra meilė niekad nesibaigia, tikrą meilę reikia branginti, kantriai auginti ir dar kantriau auklėti. Va taip kartu ir varge, ir vargingam turte, ir sveikatoje, ir ligoninėje.
Parašykite mums laišką pramogos@lrytas.lt ir papasakokite išskirtinę savo meilės istoriją. Geriausias istorijas publikuosime, o 50 istorijų apdovanosime kolekciniu 2 tomų rinkiniu „Ana Karenina“ (autorius – rusų rašytojas Levas Tolstojus) iš interneto knygyno knygos.lt. Taip pat gausite dovanų 8 „Anos Kareninos“ meilės atvirukus bei solidžią sidabruotą dėžutę.
Istorijas siųskite iki sausio 10 d. Nugalėtojus paskelbsime portale sausio 12 d.