Po vienos vakarienės, vyriausiasis sūnus pasiėmė didžiulę „Visa Lietuva“ įmonių knygą kažko ieškojo. Man buvo keista, kaip žmogus, nemokantis lietuvių kalbos, gali kažką surasti.
Pasiklausiau, ko jis ieško, gal galiu padėti. Jis atsakė, kad ieško savo tėčio.... Pasirodo, jis yra gimęs ne santuokoje, o tėvo nėra matęs gyvenime. Nuo to vakaro tarp mūsų kažkas užsimezgė... Aš šiek tiek pasiklausinėjau jo mamos apie tą ieškomą tėtį ir sužinojau, kad jis gyveno visai šalia mano močiutės Vilniuje. Jau už kelių dienų nuvažiavome su draugu ten ir sužinojome, kad tėvas dabar gyvena Vokietijoje. Tą pačią dieną, mano būsimas vyras, susipažino su likusia šeima iš tėvo pusės... Kiek naujų jausmų vienu metu!
Baigėsi jų atostogos. Jis ir brolis buvo suplanavę skristi iš Vilniaus į Amsterdamą porai dienų, o tada atgal į Tel Avivą. Po viešnagės Amsterdame, jis man paskambino iš oro uosto ir paklausė, ar aš noriu, kad jis grįžtu į Lietuvą.... Pokalbio metu turėjau nuspręsti savo likimą... ir aš nusprendžiau rizikuoti... paprašiau, kad jis dar kelioms dienoms atvyktu pas mane.
Praleidom dar kelias dienas kartu ir nusprendėme, kad kitas mūsų susitikimas bus Izraelyje. Po kelių savaičių, aš ir mano mama (vienos manęs nepaleido) mėgavomės lapkričio mėnesio šiluma ir visomis trijomis jūromis.
Dešimt dienų pralėkė nejučiom. Paskutinį vakarą pareiškiau mamai, kad aš negrįžtu į Lietuvą, o lieku čia... Mamai tai buvo lengvas šokas, bet susitarėme, kad pabūsiu dar kelias dienas ir grįšiu.
O grįžau tam, kad praneščiau, jog aš išteku... Po dviejų mėnesių pažinties... Po bendravimo laužyta anglų kalba... aš išteku ir išvažiuoju gyventi į Izraelį.
Žiūrint iš biurokratijos pusės, nebuvo kitos išeities: jei norėjome bandyti būti kartu, būtinai turėjome susituokti, nes kitaip oficialiai negalėtume kartu gyventi nei Izraelyje, nei Lietuvoje.
Minties apie nuotolinę draugystę nė nebuvo... Tėvai reikalavo vienintelio dalyko - kad baigčiau aukštąjį mokslą.
Labai šaltą ir saulėtą sausio dieną mes susituokėme ir atšventėme civilinę santuoką draugų ir šeimos būryje, kuriame buvo ir pirmą kartą pamatytas jo tėtis, atvykęs specialiai iš Vokietijos.
Pradžioje visko buvo: daug sunkumų, nesusipratimų, ašarų ir net minčių apie santuokos nutraukimą. Juk amžiaus skirtumas tarp mūsų 14 metų. Be to, nauja šalis, kultūra, mentalitetas, gyvenimas be šeimos ir draugų.
Bet lengviausia yra viską nutraukti, nusisukti ir palikti... Mes ėjome kitu keliu...
Taip ir toliau gyvename, mylime, auginame du padaužas berniukus, prieš porą mėnesių sulaukėme trečio sūnaus. Aš savo meilę vyrui ir šaliai papildomai išreiškiau priimdama judaizmą. Prieš dvejus metus susituokėme antrą kartą pagal žydų religinius papročius. Dabar mano tėtis juokiasi, kad galėsime ir skirtis du kartus...
Didžiuojuosi savimi ir savo vyru, kad perėjome sunkius laikus kartu, kad kovojome už savo laimę ir džiaugsmą gyventi šeimoje, gimdyti kartu ir auginti kartu vaikus!
Parašykite mums laišką pramogos@lrytas.lt ir papasakokite išskirtinę savo meilės istoriją. Geriausias istorijas publikuosime, o 50 istorijų apdovanosime kolekciniu 2 tomų rinkiniu „Ana Karenina“ (autorius – rusų rašytojas Levas Tolstojus) iš interneto knygyno knygos.lt. Taip pat gausite dovanų 8 „Anos Kareninos“ meilės atvirukus bei solidžią sidabruotą dėžutę.
Istorijas siųskite iki sausio 10 d. Nugalėtojus paskelbsime portale sausio 12 d.