Kaip ir kasmet, tradiciškai prieš Kalėdas VU GMF siaučia Kalėdinis miuziklas. Šįsyk jis ypatingas net tik dėl siautėjančių velnių ir pragaro garsų, bet ir tuo, kad sužadėtuvės tapo ne scenarijaus, o tikro gyvenimo dalimi. Tokį originalų pasipiršimą savo merginai sugalvojo „GMF muzikinio teatro“ gitaristas Julius. „Niekada negirdėjau, kad per kieno nors pasipiršimą dainuotų pats velnias,“ - juokėsi būsimas jaunikis.
Prieš miuziklą VU GMF dekanas pasidžiaugė kasmet vis gausėjančia fakulteto bendruomene, ir neslėpė susijaudinimo, matydamas, kad buvę studentai mielai sugrįžta prieš šventes į šį tradicinį renginį, ir atsiveda ne tik savo vaikus, bet ir tėvus senelius: „Iš tiesų nepaprastai džiaugiuosi matydamas tokias gražias fakulteto tradicijas. Ne kiekvienas fakultetas gali pasigirti, jog turi šitiek gražių tradicijų, nuostabią bendruomenę, aktyvius studentus. Šiais metais miuziklas jau dvyliktas, ir vykstantis 2012 metų 12 mėnesį. Jei ir bus pasaulio pabaiga, tai VU GMF ją minės linksmai ir šventiškai nusiteikę“. Tą vakarą apdovanoti ir geriausi, mylimiausi stilingiausi metų dėstytojai, kurių nominacijas palydėjo sausakimšos VU kultūros salėje susirinkusiųjų plojimai. Tai puikiausias įvertinimas bei paskatinimas ir išrinktiems dėstytojams.
Miuziklo „Pragaro garsai“ režisierė, buvusi VU GMF biologijos mokslų studentė, dabar Kokybes vadovė Kamieninių ląstelių banke, kalbėjo „Degant noru, suderinti galima viską. Muzika yra neatsiejama mano gyvenimo dalis kaip ir šeima, darbas. Miuziklai padeda susiburti bendroms idėjoms. Mūsų fakultete suteikiamos visos galimybės augti, tobulėti ir visapusiškai save realizuoti ne tik moksluose bet ir socialinėje veikloje. Kasmetiniai miuziklai tapo rengiu, kurio pabaigoje Kalėdinės dainos skelbia netrukus prasidėsiančias šventes. Taip visi jau įpratome ir kitaip būtų įsivaizduoti sunku. O šiais metais miuziklas tapo ir naujo dviejų žmonių bendro gyvenimo pradžia. Neslėpsiu, visa miuziklo trupė be galo jaudinosi ir džiaugėsi už Julių. Stengėmės viską kruopščiai apgalvoti. Ir daina, kurios metu nuo scenos Julius žengė į salės vidurį link savo išrinktosios skambėjo ypač jausmingai. Matėme, kaip salėje jaudinosi visa publika, daugelis merginų neslėpė ašarų ir džiaugėsi tapę neregėto įvykio dalyviais. Piršlybose dalyvaujame ne pirmą kartą. Ne sykį esame dainavę meilės dainas sužadėtiniams labai netradicinėse vietose, tačiau šį kartą jautėmės kaip nepaprastam romantiniame filme. “
Jaunikis Julius sakė, kad jau keletą mėnesių ruošėsi ne tik miuziklui, bet ir piršlyboms. „Ruošiausi kalbą, rinkau dainą, kuriai skambant prašysiu savo merginos rankos. Tačiau skambant dainai iš tikrųjų tik žvilgsnis galėjo pasakyti viską ką planavau, salėje esantys žiūrovai sukūrė įspūdingą plojimais palaikantį efektą, mus apšvietė prožektorių šviesos, jaučiau begalinį visų palaikymą. Ir netrukus žiedas jau puošė mylimosios ranką su ištartu lemtingu „Taip“. Jei ir bus pasaulio pabaiga, mes būsime susižadėję ir linksmai pristatę „Pragaro garsus“ .