Prieš didžiąsias metų šventes kaip niekad suaktyvėja „gyvų dovanų“ paklausa. Kontroliuoti žmonių norą dovanoti gyvūnus prezidentas nemato galimybių: „Tai yra kova su vėjo malūnais.“
Anot jo, gyvūno dovanojimas reiškia tik tiek, kad po švenčių jis bus išmestas kaip šiukšlė. Gyvūnas yra ganėtinai brangus malonumas – jį reikia auginti ir išlaikyti. „Kai žmogus sumoka atitinkamą sumą pinigų už gyvūną, į jį žiūri kur kas atsakingiau, nei tas, kuris keturkojį gavo dovanų“, - sakė S. Černiauskas. Tad panorėjęs gyvūno, žmogus turi pats jį išsirinkti ir nuspręsti – prisiimti atsakomybę dešimtmečiui ar ne.
Gyvos dovanos – prieglaudų gyventojai
Gyvūnų globos tarnybos teigia, kad keturkojės šventinės staigmenos – dažnas svečias prieglaudose. „Neretai sulaukiame žmonių skambučių su prašymu priimti gyvūną, kurį gavo dovanų“, - portalui lrytas.lt pasakojo Danutė Navickienė, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus direktorė.
Kaip pasakojo draugijos vadovė, keturkojų dovanų žmonės apgaulės būdu ieško ir pačiose gyvūnų prieglaudose. „Atvyko pas mus jauna pora. Prašė padovanoti katę. Pasirašėme dovanojimo sutartį, susižinojome, kokiomis sąlygomis katė bus auginama, įsitikinome, kad iš tiesų gyvūną ima sau“, - kalbėjo moteris.
Tačiau po keleto dienų katė buvo grąžinta atgal į prieglaudą, neva vaikinui pasireiškė alergija. Vadovei kilo įtarimas, kad tikroji atsikratymo priežastis – ne alergija. „Kaip suaugusiam vyrui gali netikėtai pasireikšti alergija – juk jau prieš pasiimant katę turėjo žinoti apie alergiją gyvūnams“, - sakė D. Navickienė.
Anot jos, kai atnešė katę atgal į prieglaudą, ji buvo siaubingai išgąsdinta. „Po kiek laiko aš jiems paskambinau ir pasakiau, kad netikiu pasakomis apie alergijas, - pasakojo direktorė. Pora prisipažino – katę ėmė kaip staigmeną draugui, tačiau jam toks siurprizas nepatiko.
Myriop siunčia neradę naujų namų
Anot Danutės, būna ir taip, kad po švenčių nusibodusi gyva dovana išmetama tiesiai po namo balkonu. Ten sušąla ir praradusi instinktus susirasti maisto nugaišta. Kiti tiesiog nuveža užmigdyti.
„Nesenai žmonės sumanė padovanoti baltą veislinę katę savo draugui, kuris apie tokią dovaną nė nenutuokė ir jos nepageidavo“, - sakė D. Navickienė. Dovaną gavęs naujasis šeimininkas nepasidomėjo, kas galėtų priimti jau nebereikalingą keturkojį, ir be sąžinės graužaties ją užmigdė. „Jauną, gražią, veislinę katę, kuri nesunkiai būtų radusi naujus namus“, - apgailestavo vadovė.
Kaip sakė Lietuvos gyvūnų augintojų centro prezidentas S. Černiauskas, jei jau nutiko taip, kad gavote dovanų keturkojį, kurio nepageidaujate, nepatingėkite surasti jam naujus namus, kuriuose jis galėtų gyventi.
Prieš šventes gyvūnų neduoda
Tai, kad prieš Kalėdas gyvūnų poreikis suaktyvėja, patvirtino ir gyvūnų globėjai. Tačiau gyvūnų atidavimą į naujus namus globėjai apriboja.
„Prieš keletą dienų kreipėsi moteris, kuri norėjo suruošti staigmeną savo draugei. Aš įspėjau, kad jei draugė nori gyvūno, tegu pati ateina ir paprašo. Ji privalo gyvūną pamatyti, su juo susipažinti, o mes turime įsitikinti, ar naujasis šeimininkas sugebės tinkamai rūpintis likimo ir žmonių nuskriaustu gyvūnu ir pasirašyti sutartį“, - sakė D. Navickienė. Anot jos, išgirdusi sąlygas moteris iš karto atsisakė savo sumanymo.
Tačiau neretai žmonės rankų nenuleidžia. Nenutuokdami apie grėsmę gyvūnui, siekia savo tikslo surengti siurprizą - ieško gyvūnų už simbolinę kainą turguje. „Pardavėjai turguje nesidomi, nei kur gyvūnas augs, nei kam jis reikalingas. Tokių pardavėjų tikslas - kuo greičiau parduoti“, - sakė direktorė.
Pasak N. Navickienės, rizika, kad iš prieglaudos paimtas gyvūnas bus dovanojamas, visuomet išlieka. Neretai žmonės meluoja ir apgaudinėja. „Vieną kartą negavę gyvūno, kitą kartą jau žino, ko negalima sakyti gyvūnų prieglaudoms“, - tikino ji.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos direktorės teigimu, prieš šventes gyvūnus priimti į naujus namus pavojinga ir dėl šventinio šurmulio, kurio metu gyvūnu nebus tinkamai pasirūpinta.
Keturkojis – tik atsakingam vaikui
Tėvai, pirkdami gyvą sutvėrimą vaikui, turi suvokti, kad perka jį sau, tad ir prižiūrėti turės patys. Dažniausiai nutinka taip, kad kalėdinė euforija vaikui praeina ir gyvūnas nusibosta. „Vaikai dažniausiai neturi atsakomybės. Prieš dovanojant keturkojį vaikams, tėvai privalo paaiškinti, ką reiškia gyvūno priežiūra, kokios pareigos laukia auginant“, - tikino N. Navickienė.
Anot jos, kartais gyvūnas tampa ir atpirkimo ožiu. Tėvai vaikams ima grasinti, kad gyvūnas bus išmestas laukan. Dažnai atiduodant gyvūną į prieglaudą teisinamasi, esą vaikas juo nesirūpina.
N. Navickienės manymu, atsakomybę rūpintis gyvūnu tėvai turėtų skatinti vaiko paklausdami: „Kaip tu jaustumeis, jei aš šiandien tau neduočiau valgyti ar muščiau?“
Keturkojis šeimos narys lygiai taip pat jaučia, mato, girdi ir supranta, kaip ir žmonės. Tik negali to išreikšti žodžiais, negali pasakyti, kad nori valgyti ar kad jam skauda.
Vietoje gyvūno – pavadėlis ar draskyklė
Pasak „SOS gyvūnų“ prieglaudos vadovės Ilonos Reklaitytės-Mezencevos, net jei draugas sakė, kad norėtų katės, šuns ar triušiuko, nereiškia, kad nori jų dabar pat ir tokio, kokį jūs išrinksite. „Leiskite draugui išsirinkti pačiam, o jei manote, kad reikia nedidelio postūmio - geriau padovanokite gultą, draskyklę ar pavadėlį“, - sakė prieglaudos vadovė. Net jei juos grąžins į parduotuvę ar padovanos kam labiau reikia, niekam neskaudės širdies, kaip skauda namų šilumą pajutusiems ir po kelių dienų lauk išmestiems gyvūnams.
Atminkite, kad perrištas kaspinu šunelis po eglute žavus, kol nesugraužia eglės ir kaspino ar nepažymi kelio balutėmis.
Augintinis - draugas ilgiems metams ir jį geriau rinktis pačiam, o geriausia - su visais namiškiais. Tegu šventės visiems bus ramios ir džiugios ir jų nedrums klausimas, ką daryti su netikėta gyva dovana, kurios visai nesitikėjote.
