Aplinka ištirpo minkštai katapultavausi 30 metų atgal į savo praeitį, šalia Jono. O buvo taip. Mes susipažinome studijuodami tuometiniame Kauno medicinos institute. Jo sesuo Aušra buvo mano grupiokė ir draugė. Mes instituto tualete skolindavome viena kitai kojines (į egzaminus nebuvo galima eiti be jų), trenkdavome viena kitai per kelius, kai per vieno profesoriaus užsiėmimus buvo negalima sėdėti užkėlus koją ant kojos. Bet labiausiai mus jungė jos brolis Jonas, žmogus, kurį mylėjau, kuris siūlė susieti mūsų gyvenimus kai tik baigsime studijas.
Vieną dieną grįžusi į bendrabutį po paskaitų radau Aušros raštelį, kad nurodytą valandą būtinai turiu ateiti į kavinukę Laisvės alėjoje. Ten ji man ir pranešė, kad Jono daugiau tikriausiai niekada nepamatysiu.
Jis gyvas ir sveikas, labai atsiprašo manęs, kad apie savo išvykimą neinformavo.
Aušra paprašė manęs daugiau šia tema neklausinėti ir nekalbėti.
Kai laineris nusileido D.F. Kenedžio oro uoste, aš žinojau, kad jis manęs nepasitiks, bet paskambins.
Kai taksi vežė mane į viešbutį Manhatano gatvėmis, aš galvojau, kad galbūt pravažiuoju pro jo namus, kavinę, kurioje jis geria kavą, parką, kuriame jis savaitgaliais mėgsta pabėgioti. Galbūt. Aš prisiliečiu prie Jo gyvenimo pati to nežinodama. Prisiliečiu prie jo gyvenimo, kuriame nebuvo vietos man.
Vieną rytą mane pažadino jo skambutis. Jis pasisveikino, pasakė, kad nori su manim susitikti prie mano viešbučio centriniame parke ir pasiteiravo, kaip aš būsiu apsirengusi.
Aš pagalvojau: koks netaktas, negi jis nepažintų manęs? Nuėjau prie veidrodžio savęs įvertinti. Vietoj didžiaakės ilgakojės liaunu liemeniu studentės pamačiau storašlaunę, gunktelėjusią, raukšlėtu veidu labai brandžią moterį.
Artėjant sutartos vietos, Jonas man pradėjo mojuoti iš savo automobilio. Supažindino su savo žmona Bridžit ,gerokai vyresne mulate ir pasakė, kad jie nori parodyti man Manhataną.
Ir viskas stojo į savo vietas: Jonas - emigrantas savimyla, karjeristas. Bridžit - įtakinga kelių kartų niujorkietė, o aš viešnia iš Lietuvos .
Mes puikiai praleidome dieną. Buvau pakviesta vakarienės „Volenski“ restorane. Restoranas nufilmuotas filme „Ir velnias dėvi Pradą“, todėl visada žiūriu šį filmą.
Kai jie vežė mane į viešbutį, norėjau, kad mano vietoje būtų Bridžit. Bet gyvenimas man buvo scenarijų parašęs kitokį.
Atsisveikinome, nesuteikdami vieni kitiems vilties daugiau susitikti. Nėjau miegoti, ilgai žiūrėjau į tolį, į ta prabangaus Niujorko užmiesčio pusę, kur gyvena jis. Pagalvojau, ar yra meilė?
Gal nesigilinsiu, juk nei Jonas, nei Bridžit, nei aš nenumirėme be jos.
Parašykite mums laišką pramogos@lrytas.lt ir papasakokite išskirtinę savo meilės istoriją. Geriausias istorijas publikuosime, o 50 istorijų apdovanosime kolekciniu 2 tomų rinkiniu „Ana Karenina“ (autorius – rusų rašytojas Levas Tolstojus) iš interneto knygyno knygos.lt. Taip pat gausite dovanų 8 „Anos Kareninos“ meilės atvirukus bei solidžią sidabruotą dėžutę.
Istorijas siųskite iki sausio 10 d. Nugalėtojus paskelbsime portale sausio 12 d.