Labai retai kada pirmoji meilė lieka amžina. Bėgo laikas, išsiskyrė ir mūsų keliai. Vidurinė mokykla, kiti draugai, nauji jausmai, nauji aplink supantys žmonės. Atrodė, kad gyvenimas jau pamažu dėliojasi į savas vietas. Gyvenimas su ilgamečiu draugu. Viskas gražu ir tikra.
2009 metų vasara. Nauji planai, svajonėse studijos...Su draugu netolimuose planuose - vestuvės. Tačiau lemtingą liepos 30-ąją pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Visi pirmosios mokyklos klasiokai sumano surengti klasės susitikimą, kadangi jau po 8 klasių visi pasuko skirtingais keliais. Be jokių abejonių sutikau sudalyvauti, nors mano tuometinis draugas ir prieštaravo...Nepaklusau. Nuvykau.
Žinojau, jog ten sutiksiu savo pirmąją meilę. Tikrai buvo smalsu, kaip sekasi, ką jis veikia gyvenime, gal turi šeimą (nes buvo vyresnis beveik 3 metais). Pamačiau...ir pati net nepajutau, kaip visą vakarą praleidom kartu. Nors nesimatėme penkis metus, bet pakalbėti buvo apie
ką.
Net nepajutom, kaip paslaptingai atgijo tie šilti gražūs pirmieji jausmai. Netikėtai apsikabinom ir viskas baigėsi šiltu šiltu, nedrąsiu kaip ir kadais bučiniu, kuris leido abiems suprasti, kad visgi mes skirti vienas kitam.
Bėgo laikas. Vis stipriau abu jutom, kad negalim vienas be kito. Slaptos žinutės, vėlavimai grįžti namo po paskaitų, draugo įtarinėjimai...
Supratau, kad taip ilgiau negali tęstis. Po keturių su puse metų draugystės, kurtų planų, bendro gyvenimo aš palikau savo draugą, dėl jo - dėl pirmosios meilės. Be jokio sąžinės graužimo, be jokių abejonių, nesudvejojusi tiesiog ėmiau ir išėjau.
Nesigailėjau padariusi tokią kitų akimis matomą kvailystę. Buvau laimingiausia pasaulyje. Po 2 draugystės mėnesių jis man pasipiršo, po pusmečio atšokom vestuves ir liepą susilaukėm sūnaus.
Gyvenom laimingi, tačiau neilgai. Kaip likimas mus vėl suvedė, tai negailestingai ir vėl išskyrė. Tik dabar jau visiems laikams.
Jis ten - aukštai, o aš čia. Viena auginu mūsų nuostabios meilės kūrinį. Auginu tikrą tėvo kopiją - elgesiu, išvaizda, manieromis, viskuo sūnus panašus į tėvą.
Atsimenu lyg dabar, žiūriu į tas nuostabias akis ir pilna meilės širdimi tariu tuos žodžius: turte ir skurde, laimėje ir nelaimėje, kol mirtis mus išskirs...
Taigi drąsiai galiu teigti, jog pirma meilė – nerūdija. Ji visada gyva širdyje.
Parašykite mums laišką pramogos@lrytas.lt ir papasakokite išskirtinę savo meilės istoriją. Geriausias istorijas publikuosime, o 50 istorijų apdovanosime kolekciniu 2 tomų rinkiniu „Ana Karenina“ (autorius – rusų rašytojas Levas Tolstojus) iš interneto knygyno knygos.lt. Taip pat gausite dovanų 8 „Anos Kareninos“ meilės atvirukus bei solidžią sidabruotą dėžutę.
Istorijas siųskite iki sausio 10 d. Nugalėtojus paskelbsime portale sausio 12 d.