Ilgainiui rankų darbo popierinės gėlės bei šiaudiniai žaislai virto plastikinėmis snaigėmis, obuoliai – stikliniais margaspalviais burbulais, tikri saldainiai – įvairiausiais pasakų personažais, o daugybę gaisrų sukeldavusios žvakės – elektros lempelėmis.
Visada žaliuojantis medis iš pagoniško žiemos šventės simbolio virto krikščionišku, vėliau pasklido po visą pasaulį ir tapo šeimyniniu, visuomeniniu bei komerciniu.
Šiandien pažvelgus į miestų aikštėse ar namų svetainėse stovinčias dirbtines, tikras, tradicines, modernias eglutes, galima nemažai pasakyti apie jos savininkus. Šiuolaikinės bendruomenės siekia būti vis individualesnės ir originalesnės, o tautos, atvirkščiai, vieningesnės ir kosmopolitiškesnės. O kas gi tai iliustruos geriau nei tradiciškai nekantriai laukiamos kalėdinės dekoracijos.
Šeimos ir darbo kolektyvai, kaimeliai ir didmiesčiai, atskiros valstybės ir net kontinentai kasmet savotiškai varžosi: kas gi pasaulį nustebins didesniu ir originalesniu Kalėdų simboliu.
Užpernai į Guinnesso rekordų knygą buvo įtraukta Kaune net iš 40 000 plastikinių Sprite butelių pastatyta kalėdinė eglutė, nugalėjusi iki tol buvusį rekordininką Izraelį ir visam pasauliui pademonstravusi savo gerokai sportinę ir azartišką šventinę dvasią.
2009 metais brangiausios pasaulyje eglutės titulą laimėjo net 11 026 900 JAV dolerių kainavusiais papuošalais dekoruota eglutė Arabų Emyratuose. Iki tol šis titulas priklausė 2006 metais Singapūre juvelyro Soo Kee 21 798 deimantais, kurių bendra suma sudarė 913 karatų, ir 3 762 krištolo karoliais papuošta milijono dolerių vertės eglutė.
Per pernykštes Kalėdas Australijoje, Brizbeno mieste, karaliaus Džordžo aikštėje pastatyta eglutė buvo didžiausia ekologišką saulės elektrą naudojanti eglė. Ji buvo papuošta 16 000 elektros lempučių. Sunku nepagirti šios gana stabilios ekonomikos šalies pastangų panaudoti alternatyvią ir pigią energiją, nes, pavyzdžiui, elektros netaupanti, bet ir gerovės nestokojanti Belgija 2009 pasiekė rekordą, ant savo pagrindinės eglės uždegdama net 194 672 lemputes.
Kadangi Brazilijai jau priklauso aukščiausios plastikinės Kalėdinės eglutės, kuri siekė net 52 metrus, rekordas, pernai Rio de Žaneire įžiebta aukščiausia pasaulyje plūduriuojanti eglutė. Jos aukštis buvo 85 metrai (maždaug 29 aukštų namo dydis), o ją puošė 3,3 milijono miniatiūrinių ir dar 2 100 bliksinčių lempučių.
Mažiausia užregistruota Kalėdų eglutė buvo sukurta 2008 metais Birmingeme. Ji tilpo į adatos skylutę, buvo padengta deimanto dulkėmis, nudažyta naudojant mirusios musės plauką.
Limoje Peru studentai sukūrė kalėdinę eglę iš 98 kilogramų bulvių. Paryžiuje prieš keletą metų buvo pagaminta 10 metrų aukščio ir 4 tonas sverianti šokoladinė eglutė. Venecijos stiklininkai sukūrė eglutę iš įžymiojo spalvotojo Murano stiklo. Niujorko menininkas pagamino eglutę iš panaudotų kompaktinių diskų, o JAV Masačiusetso valstijoje jau keleri metai eglutė sukonstruojama iš žvejų pasiskolintų vėžių narvų vėžiams gaudyti. Kalifornijoje vienas menininkas jau šešiolika metų eglutes konstruoja iš parduotuvių vežimėlių.
Pastaraisiais dešimtmečiai visžaliai spygliuočiai vis dažniau tampa dirbtiniais, o iš plastmasinių virsta ekologiškais, popieriniais, kartoniniais, gaminamais iš antrinių žaliavų: alaus skardinių, šampano ar vandens butelių. Eglutėms tampant vis modernesnėmis ir originalesnėmis, pakito ir jų puošmenos.
Pavyzdžiui, amerikiečiai, kurie laikomi bene labiausiai nutukusiais pasaulyje, savo eglutes puošia picos, hamburgerio, pyragaičių formos žaisliukais. Radikalesni piliečiai nevengia Osamos Bin Ladeno galvų girliandos, Obamos ar kitų politikų figūrėlių.
Nebenustembama pamačius ant eglutės kabančias granatas, šautuvus, pistoletus dargi negimusius embrionus. Populiarios ir kaukolės, ir nepadorios Kalėdų senelio, senio besmegenio, besiporuojančių elnių figūrėlės.
Šiųmečių Kalėdų išvakarėse dviejų prancūzų menininkų Briuseliui sukurta itin netradicinė Kalėdų eglė tiek miesto svečius, tiek pačius belgus gerokai suskaldė ir padalino į dvi stovyklas. Vieni modernią techninę instaliaciją iš įvairiomis spalvomis šviečiančių kineskopų vadina keista ir nepritampančia senovinio europietiškų tradicijų miesto centre. Kiti gi džiaugiasi menininkų išradingumu, pasenusių tradicijų keitimu.
Gausios peticijos neprivertė Briuselio savivaldybės atsisakyti 25 metrų aukščio metalinės konstrukcijos. Todėl iki pat Naujųjų už keletą eurų nusipirkę bilietą visi norintieji gali užkopti į skulptūros viršūnę ir iš ten pasigrožėti, galima sakyti, šiandieninės Europos sostinės panorama. Beje, visas už bilietus gautas pelnas bus skirtas socialinėms miesto reikmėms.
Kalėdinės eglutės kinta kartu su visuomene. Vienose šalyse jos atspindi tradicijas, kitose permainas, vienur jos tebėra ramybės, kitur – turtingumo ar net persisotinimo simbolis. Tačiau nepaisant nuolat modernėjančio pasaulio, Kalėdos su visais savo atributais bei puošmenomis sėkmingai prisitaiko ir galbūt todėl išlieka nemirtingos.