Prisimindama savo tėvų meilę, daug kartų sau kartoju, kad juos siejęs ryšys buvo ypatingas.
Mano močiutė su seneliu išvyko gyventi į JAV, ten susilaukė keturių vaiku, tarp jų - ir mano mamos. Tėvynė traukė, retkarčiais sugrįždavo. Mama buvo graži mergina, puikios figūros, gražių bruožų, storų plaukų. Dainuodavo gražiu žemu balsu. Tai buvo tikra gražuolė, visada būdavo tokia pati – bažnyčioje, vakarėlyje ar kulniuodama kaimo keliuku. Visi ją atpažindavo.
O viskas prasidėjo taip. Į gilų kaimą, esantį Užugiryje, Ukmergės rajone, buvo atkeltas dirbti jaunas miškininkas (mano tėtis), tais laikais kaimo pažiba. Kaimo mergos pradėjo rėžt apie jį sparną.
Na ir ką – parvažiavo jis pasidairyti į tėviškę, o mano mama – graži, liekna, kaip kaime sakydavo „amerikonka“. Argi nesusižavės jaunas miškininkas ja? Taip, pamatęs einančią kaimo takeliu, stabtelėjo ir ne juokais ja susidomėjo. Pats buvo labai drovus ir, kaip sako, nemokantis prieiti prie merginų. Ką daryti? - suko jis galvą. Kaip užkalbint? Vakarėlių beveik nebuvo, tačiau buvo bažnyčia - čia galima ir pasimelst, ir į šoną pasidairyt. Susiruošė vaikinas į bažnyčią, o čia ir jo išsvajota gražuolė - plaukai dailiai sušukuoti, suknelė pūsta, sportiniai bateliai gražiai kreida nubalinti, baltutėlės puskojines. Pati gražiausia kada nors jo matyta mergina.
Prasidėjo mišios, vaikinas neturi laiko melstis, akys krypsta į merginos pusę. O ji turi ant rankos laikroduką. Apsidairė, visi gražiai meldžiasi, niekas nesidairo - prisėlino, tyliai, ramiai nusegė laikroduką ir į savo pusę. Pradėjo melstis lyg nieko nebuvo. Pasisekė.
Tą naktį jis ilgai nesumerkė akių. Akyse stovėjo ji graži, rami ir išdidi.
Išaušo rytas. Rytas kaime nepaprastai gražus, netoliese prezidento Smetonos sodyba, ežerėlis, kai kas irstosi valtelėm, gražūs ten tarnaujantys vyrai kariškiai. Pamąstė - reik eiti pas ją, kol tie kariškiai jos nenugvelbė iš panosės. Sukaupė visą drąsą ir nuėjo, juk reikėjo laikroduką grąžinti. Ir taip ėjo pas ją dar ne viena kartą, vis nedrąsiai, vis labai susikaupęs ir pamilo kaimo gražuolę, bemokslę kaimo panelę.
Pamąstė – išmokysiu pats, tačiau turėsiu gražią ir gerą žmoną. Mergina mokslams nepasidavė, niekaip jis jos neišmokė, bet buvo gerai ir taip. Jie susituokė, laimingai ir gražiai nugyveno iki gilios gilios senatvės.
Štai tokia mano tėvų meilės istorija, labai romantiška ir galinti būti pavyzdžiu nuoširdaus ir gilaus jausmo, kuris juos jungė daugelį puikių metų.
Parašykite mums laišką pramogos@lrytas.lt ir papasakokite išskirtinę savo meilės istoriją. Geriausias istorijas publikuosime, o 50 istorijų apdovanosime kolekciniu 2 tomų rinkiniu „Ana Karenina“ (autorius – rusų rašytojas Levas Tolstojus) iš interneto knygyno knygos.lt. Taip pat gausite dovanų 8 „Anos Kareninos“ meilės atvirukus bei solidžią sidabruotą dėžutę.
Istorijas siųskite iki sausio 10 d. Nugalėtojus paskelbsime portale sausio 12 d.
