Tina gerai pažinojo vyrus. Pažinojo ne tik jų „fasadinę“ pusę, kurią šie paprastai linkę demonstruoti moterims ypač pažinties pradžioje, bet ir tą tikrąją – šešėlinę. Tina žinojo apie vyrus viską. Vos pažvelgusi į nepažįstamą vyrą ji galėjo daug ką apie jį pasakyti, nuspėti, ką jis slepia ir ko turtingas, kaip elgsis supykęs ar kokiu būdu stengsis ją apgauti.
Aišku, ne visi gyvenime sutikti vyrai norėjo ją apgauti, ne visi skaudino. Jų buvo visokių: be galo įdomių pašnekovų, gerų sportininkų, puikių meistrų ir kulinarų, depresija sergančių menininkų... Vieni rūpinosi ja ir jos sūnumi, kitais reikėjo rūpintis jai pačiai. Pastarieji nevykėliai jai greitai įkyrėdavo savo pesimizmu bei nuolatiniais skundais, todėl Tina nuo jų paprasčiausiai pabėgdavo.
Jos gyvenime nebuvo vienos nakties nuotykių. Net ir išsiskyrusi ji palaikydavo gražius santykius, todėl bėdai ištikus, šie jai pagelbėdavo, o kai kurie laikui bėgant vėl sugrįždavo į jos gyvenimą.
Visgi taip susiklostė, kad nei viename iš sutiktų vyrų ji nematė savo antrosios pusės, vyro, už kurio jaustųsi kaip už mūro. O būtent to gyvenime jai labiausiai ir trūko – tvirto, vyriško peties, į kurį ji galėtų atsiremti ir už kurio ji galėtų pasislėpti nuo visų gyvenimo negandų. Ir dar jai buvo labai svarbu, kad vyras būtinai išpildytų savo pažadus.
Tarp kitko, Tina niekada pati nesikorė vyrams ant kaklo, nesileido, kad ja naudotųsi ar liptų jai ant sprando. Retai kada ji supažindindavo tuos palydovus su savo giminėmis, draugais ar kolegomis. Visų jų akyse ji atrodė beveik nuolat vieniša savarankiška moteris. Ji nemėgo afišuoti savo santykių, jai patikdavo vienai vaikščioti po miestą ar parduotuves, degintis prie upės.
Išskyrus vieną tik pinigais besidomintį jos buvusį vyrą. Visi kiti vyriškiai buvo protingi, įdomūs, sportiški ir išvaizdūs. Ją itin traukė aukšti, rudakiai, kaukazietiškos išvaizdos vyriškiai. Tokių Lietuvoje, o juo labiau jos mieste, deja, buvo nedaug. Vieną tokį Tina vis sutikdavo, kartais tekdavo šiek tiek su juo pabendrauti.
Jis pats Tinai pasipasakojo šį tą apie savo iširusią santuoką bei komplikuotus santykius su gerokai vyresne kolege. Šis vyras Tiną sužavėjo savo aistringu rudų akių žvilgsniu, gražia šypsena, intelektu, racionalumu. Jį pamačius jai linkdavo kojos ir svaigdavo galva, dar ilgai po to ji galvodavo, kaip jis į ją pažiūrėjo ar ką ir kaip praeidamas pasakė. Atsibudusi naktimis svajodavo apie jį. Apie jį galvodavo net ir būdama kitų vyrų glėbyje. Žiūrint kokį nors filmą jai dažnai atrodydavo, kad filmo herojus kažkuo panašus į Arūną.
Arūnui ji irgi patiko, bet ne taip, kaip jai to norėjosi. Puikiai pažindama vyrus ji suprato, kad artimi santykiai su juo ją pražudytų, kad jai sunkiai pavyktų išlikti savimi, kad dėl jo perdėto susireikšminimo, nepatikimumo, pažadų netesėjimo ji labai skaudžiai kentėtų. Ji nuolat galvodavo tik apie jį ir pati sau dėl to buvo juokinga.
Vieną šiltą vasaros vakarą Arūnas netikėtai atėjo į Tinos namus. Linksmi ir įdomūs pokalbiai, žvakių liepsna, šampanas, spindintys abiejų žvilgsniai, švelnūs prisilietimai, aistringi bučiniai, laikymasis už rankų tarsi paauglystėje, jo prisipažinimas, kad ji jam seniai patinka ir daug daug jo pažadų... Geriau jau būtų nieko nežadėjęs, nes Tina suprato, kad tie pažadai taip ir liks neįgyvendinti, nes jis ne iš tų vyrų, kurie savo pažadus pildo. Bet tą akimirką jo glėbyje ji svaigo iš laimės ir aistros. Ir kai jai beliko tik ištarti „eime į miegamąjį“, Tina, puikiai suvokdama, kad tai bus pirma ir paskutinė jų bendra naktis, skaudančia širdimi tepasakė: „Tau laikas namo, vėlu jau.“
Parašykite mums laišką pramogos@lrytas.lt ir papasakokite išskirtinę savo meilės istoriją. Geriausias istorijas publikuosime, o 50 istorijų apdovanosime kolekciniu 2 tomų rinkiniu „Ana Karenina“ (autorius – rusų rašytojas Levas Tolstojus) iš interneto knygyno knygos.lt. Taip pat gausite dovanų 8 „Anos Kareninos“ meilės atvirukus bei solidžią sidabruotą dėžutę.
Istorijas siųskite iki sausio 10 d. Nugalėtojus paskelbsime portale sausio 12 d.
