Šie paukščiai – ištikimybės simbolis, todėl lydi nuotaką prie altoriaus. Ką tik ištekėjusias lietuves nuo seno priimta pasitikti su vandeniu, duona, druska ir ugnimi, o nuometą puošti rūtų vainikėliu. Akivaizdu – kiekviena tauta turi savo tradicijas bei papročius. Tačiau kad ir kur vyktų svarbiausia dviejų žmonių meilės šventė, nuo senų laikų priimta – svarbu, kad tuo metu aplinka atrodytų šventiškai bei puošniai.
Gilioje senovėje vežimas, kuriuo tuoktis veždavo jaunikį ir nuotaką, buvo puošiamas gėlėmis. Dar visai neseniai pagrindinis transporto priemonės aksesuaras būdavo vairuotojui matyti kelią užstoję du dideli auksiniai žiedai ant variklio dangčio. Šiandien žmonės – kur kas išradingesni. Automobiliai puošiami gėlėmis, kaspinais, užrašais, įvairių spalvų bei formų balionais. Namai, ypač vaišių stalai, anksčiau būdavo nuklojami gražiausiomis, iš skrynios ištrauktomis bei ilgai ypatingoms progoms saugotomis staltiesėmis, ryškiausių spalvų gėlių žiedais, židiniai puošiami raudonais kaspinais, kurie simbolizuodavo žarijas – amžiną meilę.
Iš balionų galima daryti stebuklus
Šiandien patalpų vestuvių šventei puošybai – kas tai bebūtų: butas, dvaras, kaimo sodyba, o gal palapinė pievoje ar pajūryje - skiriama kur kas daugiau dėmesio. Tačiau, visai kitaip nei anuomet, tuo rūpintis ir taip organizaciniais klausimais užsiėmusiems patiems jaunavedžiams jau visai nebūtina. Beje, net ir šioje srityje dabar egzistuoja mados, todėl šventinę aplinką paprasčiausia patikėti specialistams. Pavyzdžiui, jau daugiau nei dešimtmetį šioje srityje dirbantiems „Balionų šalies“ dekoratoriams.
„Dabar šventinei aplinkai sukurti naudojame itin lengvus tiulius, perlinius karoliukus ir specialiai vestuvėms skirtus balionus, kurie nėra panašūs į mums įprastus, pigius ir nekokybiškus, importuojamus iš Kinijos. Šiais metais ypač madingos balionų, skirtų vestuvių šventei, spalvos yra balta ir šampaninė. Pagal besituokiančiųjų amžių galima rinktis rausvą, gelsvą spalvas jauniems, arba burgundiško vyno ir aukso spalvas brandesnio amžiaus besituokiantiems”, - teigia „Balionų šalies” dizainerė Rasuolė Šiuipienė.
Dekoracijos iš balionų gali būti labai įvairios - arkos, kolonos, girliandos, ar ištisų balionų sienų formavimas, kur iš dviejų ar trijų spalvų balionų gali būti suformuoti jaunavedžių vardų pirmosios raidės ar vestuviniai žiedai. Jei šventės vietoje yra vandens telkinys, į vandenį „paleidžiamos“ dekoratyvinės “balioninės” gulbės, lelijos ar kitos pageidaujamos figūros.
Senovėje reta šventė apsieidavo be didžiulių laužų, tuo tarpu dabar vestuvėse netrūksta šiuolaikinių šviesos, ugnies bei pirotechnikos stebuklų. Pasak „Balionų šalies” fejerverkų režisieriaus Tomo Šiuipio, „vestuvių šventės vakarą susirinkusiuosius galima nustebinti ne tik muzikos, ugnies bei šviesos šou, bet ir sugalvojus norą į viršų paleistais dangaus žibintais. Tuoktuvės taip pat puošiamos danguje sprogstančiais širdies formos fejerverkais, degančiomis širdelėmis ant žemės, vandens paviršiumi „lakstančiomis“ ugnelėmis. Kulminacijai gali būti paliekamas fejerverko finalas — auksu tviskantis sniegas“.
Piršlybas keičia trankūs bernvakariai ir mergvakariai
Senaisiais laikais pirštis merginai su būsimu jaunikiu važiuodavo kone visa bendruomenė. Dabar šis įvykis dažniausiai būna tik dviejų įsimylėjėlių reikalas. Su kur kas didesniu trenksmu šiuo metu švenčiami mergvakariai ir bernvakariai, kurių tradicija atkeliavo iš už Atlanto. Limuzinai, striptizo šokėjai, linksmybės iki ryto, seselių uniformos… visa tai tapo taip neoriginalu. Pasak „Balionų šalies” specialistės, „atkalbėti nuo vestuvių” (o tai pagal senovės tradicijas ir yra tikrasis šio įvykio tikslas), galima kur kas išradingiau.
„Be abejo, nuotakos draugės ir jaunikio draugai turi daug idėjų organizuojant minėtas šventes, tačiau gerų ir realių idėjų niekada nebus per daug“, — teigia Rasuolė. — „Balionų šalies“ salonuose mergvakarių ir bernvakarių organizatoriai ras ne tik šioms šventėms skirtos atributikos, bet ir daug įvairiausių pokštų bei žaidimų.“
Bet kuriuo atveju, šios srities specialistų teigimu, organizuojant savo galbūt didžiausią gyvenimo šventę, tereikia leisti sau drąsiai ir garsiai svajoti. Juk anksčiau viską lemdavo iš kartos į kartą ir iš lūpų į lūpas perduodamos tradicijos, o dabar tiems patiems seniesiems papročiams tiesiog reikia kūrybingos bei šiuolaikiškos adaptacijos.